Pakalbėkime apie … psichikos sveikatą ir psichosocialinę priežiūrą vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų vėžio metu ir po jo

„Psichikos sveikata yra daugiau nei psichikos sutrikimų nebuvimas“

WHO, 2022

10 pagrindinių punktų, kaip rūpintis savo psichikos sveikata vėžio metu ir po jo

Vėžys jauname amžiuje gali palikti ilgalaikį poveikį. Nors dėmesys dažnai sutelkiamas į fizinę sveikatą, svarbu teikti prioritetą ir psichikos sveikatai vėžio metu ir po jo.

1. Pripažinkite savo emocijas. Normalu jausti įvairias emocijas, įskaitant nerimą, liūdesį ir baimę. Pripažinkite šias emocijas ir, kai reikia, ieškokite paramos.
2. Raskite palaikymo sistemą. Palaikymo sistema gali suteikti emocinę ir praktinę paramą. Tai gali būti šeima, draugai ir paramos grupės.
3. Teikite pirmenybę rūpinimuisi savimi. Rūpinimasis fizine sveikata per fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir miegą gali pagerinti psichikos sveikatos rezultatus.
4. Ieškokite profesionalios pagalbos. Psichikos sveikatos specialistai, tokie kaip psichologai ir konsultantai, gali suteikti specializuotą pagalbą jauniems žmonėms ir jų šeimoms.
5. Siekite žinių. Žinios apie psichikos sveikatą vėžio metu ir po jo gali mažinti stigmą ir didinti prieigą prie išteklių.
6. Palaikykite ryšius. Socialinė veikla ir pomėgiai gali sustiprinti socialinę paramą ir sumažinti izoliacijos jausmą.
7. Atsipalaidavimo pratimai. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos, tokios kaip meditacija ir kvėpavimo pratimai, gali mažinti stresą ir gerinti emocinę gerovę.
8. Įtraukite sveikatos priežiūros specialistus. Susisiekite su sveikatos priežiūros specialistu dėl savo psichikos sveikatos ir bet kokių jums kylančių rūpesčių.
9. Atstovaukite savo interesams. Nebijokite pasisakyti ir ginti savo psichikos sveikatos poreikius. Nieko tokio, jei jums reikia, kad kas nors jums padėtų tai padaryti.
10. Gyvenkite po vieną dieną. Gyvenimas su vėžiu ir po jo yra kelionė, todėl svarbu gyventi po vieną dieną. Atminkite, kad ne visada turite mąstyti pozityviai. Neviltis ir viltis gali keisti viena kitą, ir tai yra gerai! Žr. kišeninę kortelę „Balansavimas tarp baimės ir vilties“.

Kalbėjimasis su jaunais žmonėmis apie rimtus dalykus

Rekomendacijos visiems, dalyvaujantiems pokalbyje

Bendravimo sudėtingomis temomis išvengti neįmanoma, tačiau požiūris ir nusiteikimas gali turėti reikšmės.

1. Būkite akių lygyje. Fiziškai ir simboliškai.
2. Vertinkite. Parodykite norą įžengti į jauno žmogaus pasaulį, stenkitės priimti jo realybę tokią, kokią jis ją mato, ir išgirsti jo baimes bei netektis taip, kaip jis jas jaučia. Vertinkite jo požiūrį – neteiskite ir nenuvertinkite.
3. Įtraukite. Suteikite jauniems žmonėms balsą: kalbėkite SU jais, o ne APIE juos! Skatinkite pagal amžių tinkamą, aktyvų dalyvavimą.
4. Klausykitės. Atidžiai klausykitės: KAS sakoma ir KAIP? Ypač neįprastu metu ir netikėtose vietose.
5. Pritaikykite kalbą. Vartokite švelnią ir apdairią kalbą, atitinkančią jauno žmogaus RAIDOS ETAPĄ. Atsižvelkite ir į verbalinę, ir į neverbalinę komunikaciją (pvz., veido išraišką, gestus, kūno laikyseną).
6. Gerbkite emocijas. Į emocijas žiūrėkite rimtai. Įvardykite emocijas, gerbkite jas, nemenkinkite jų.
7. Būkite nuoširdūs. Jauni žmonės tikisi sąžiningų atsakymų į sąžiningus klausimus, kad galėtų kurti pasitikėjimą.
8. Rodykite atvirumą. Parodykite, kad visi klausimai yra geri ir laukiami. Būkite atviri aptarti sudėtingas temas, užuot pavertę jas tabu. Atkreipkite dėmesį į mažus signalus.
9. Vadovaukitės klausimais. Leiskite, kad jus vestų jaunų žmonių klausimai. Jie natūraliai ieško tokio informacijos kiekio, kuris jiems yra tinkamas, kad jaustųsi saugūs. Neapkraukite nei per daug, nei per mažai. Pvz. Ką jau žinai? Ką ir kiek nori žinoti? Dėl ko tiksliai nerimauji?
10. Suteikite erdvės ir laiko. Užtikrinkite saugią, amžiui tinkamą aplinką. Atsižvelkite į dėmesio trukmę ir suteikite laiko informacijai apdoroti. Suplanuokite kelis nuoseklius pokalbius.
11. Naudokite priemones. Pateikite knygas, piešinius, programėles, vaizdinius modelius ir pan., kad skatintumėte supratimą ir informacijos apdorojimą, taip padėdami priimti informuotus ir bendrus sprendimus.
12. Planuokite ir veikite. Aptarkite konkrečius tolesnius žingsnius ir planuokite kartu, kad stiprintumėte saviveiksmingumą ir sveiką įveiką. Suteikite pasitikėjimo ir saugumo jausmą.
13. Įtraukite šeimą ir socialinį tinklą. Įrodyta, kad atviras bendravimas yra apsauginis veiksnys visiems dalyvaujantiems. Patikimas asmuo gali būti vertingas paramos šaltinis sudėtingų pokalbių metu.

Normalu jaustis priblokštam ir ieškoti pagalbos bendraujant.

Ką daryti ir ko nedaryti bendraujant

Rekomendacijos visiems, dalyvaujantiems pokalbyje

Prieš pradėdami pokalbį su žmonėmis, gyvenančiais su vėžiu ir po jo, paklauskite savęs …

• Kaip šiandien jaučiuosi? Ar galiu suteikti paramą?
• Koks yra mano vaidmuo šio žmogaus gyvenime?
• Ką tai reiškia šiam pokalbiui?
• Ko šis žmogus iš manęs tikisi?
• Jei tai būčiau aš, ko norėčiau iš šio pokalbio?
• Ką žinau (arba manau, kad žinau) apie šią diagnozę?
• Kokio pobūdžio klausimą galiu užduoti? Ar man reikia to klausti?

Pagrindinės mintys

• Normalu nežinoti, ką sakyti (ir tai atvirai išreikšti)
• Normalu užduoti sudėtingą klausimą, bet suteikite žmogui erdvės palikti jį neatsakytą
• Priimkite žmogaus patirtį, o ne tai, kokia, jūsų manymu, ji yra
• Būkite smalsūs
• Būkite kantrūs
• Stenkitės jaustis patogiai tyloje, neverbalinė komunikacija taip pat gali būti veiksminga ir guodžianti

Patarimai, kaip gerinti bendravimą

Prastas bendravimas gali turėti įtakos sprendimų priėmimui, gydymosi režimo laikymuisi, socialiniams santykiams ir psichikos sveikatai.

Ką sakyti – ką daryti

• Pritaikykite bendravimą. Atsižvelkite į individualų amžių, kognityvinę raidą, socialinius aspektus ir pripažinkite unikalius poreikius bei gebėjimus
• Pripažinkite emocijas. Būkite empatiški, tačiau venkite perdėtos empatijos
• Palaikykite sprendimų priėmimą. Suteikite visą informaciją, reikalingą informuotam sprendimui priimti
• Būkite sąžiningi ir skaidrūs. Pateikite informaciją konstruktyviai ir viltingai

Ko NESAKYTI – ko nedaryti

• Kaltinti. „Ką padarei, kad susirgtum vėžiu?“
• Lyginti. „Sutikau žmogų, kuris sirgo vėžiu, ir jis mirė.“
• Primetinėti. „Turėtum būti dėkingas(-a)! Bent jau esi gyvas(-a)!“
• Klijuoti etiketes. „Kovotojas“ „Herojus“ (nėra vieno visiems tinkančio apibūdinimo)
• Naudoti toksišką pozityvumą. „Nustok nerimauti, po kelių mėnesių atrodysi visiškai normaliai.“
• Nuasmeninti arba menkinti. „Bent jau nesergi agresyviausia vėžio forma.“

Socialinė dimensija

Vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų vėžys gali sukelti socialinių iššūkių.

Socialinis darbas papildo medicininę, psichologinę ir slaugos priežiūrą, siekiant teikti konsultacijas ir paramą sprendžiant socialinius iššūkius.

• Socialiniai-ekonominiai veiksniai
  • Išsilavinimas
  • Užimtumas
  • Materialinės gyvenimo sąlygos (pvz., pajamos, maisto ir drabužių prieinamumas)
  • Gyvenimo aplinkybės (pvz., būsto būklė ir kokybė)
  • Teisinis statusas
• Socialiniai-kultūriniai veiksniai
  • Kalba
  • Kilmės šalis
  • Etninė kilmė
• Socialiniai santykiai
  • Tarpasmeniniai santykiai
  • Socialiniai tinklai
  • Socialinė parama
• Socialiniai-ekologiniai veiksniai
  • Aplinkos veiksniai (pvz., miestas ir kaimas, klimato sąlygos, oro kokybė)
  • Mobilumas (pvz., transporto prieinamumas, darbo vietų, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų pasiekiamumas)

Ko reikia?

• Biopsichosocialinės gydymo koncepcijos
• Socialinis skriningas / vertinimas, konsultavimas ir intervencijos visiems jauniems žmonėms ir juos prižiūrintiems asmenims gydymo metu bei tolesnės priežiūros laikotarpiu
• Teisė būti pamirštam = diskriminacijos prieš vėžį išgyvenusius asmenis panaikinimas, kai jie siekia gauti esmines finansines paslaugas.
  • Nutraukti nesąžiningą elgesį su išgyvenusiais asmenimis, kurie kreipiasi dėl finansinių paslaugų, dėl jų ligos istorijos.
  • Suteikti ilgalaikiams išgyvenusiems asmenims teisinę teisę neatskleisti savo vėžio istorijos finansų įstaigoms.
  • Užtikrinti galimybę gauti draudimą ir neleisti didinti draudimo įmokų ar banko paskolų kainos.

Biopsichosocialinės gydymo koncepcijos yra daugiamatis požiūris į sveikatą ir ligą. Vertinant sveikatą ir ligą turi būti įtraukti ne tik somatiniai, bet ir psichosocialiniai aspektai. Gydymas visais trimis lygmenimis:

• bio – pvz., onkologinė liga ir gydymas
• psicho – pvz., baimė, lėtinis sielvartas, emocinė gerovė
• socialinis – pvz., izoliacija, socialinė ir ekonominė našta

Švietimo parama

Jauni žmonės, gyvenantys su vėžiu ir po jo, dėl savo ligos, gydymo ar vėlyvųjų padarinių gali patirti ribojimų švietimo srityje.

Kiek įmanoma daugiau normalumo — tiek paramos, kiek reikia. Mūsų tikslas: išsilavinimas, atitinkantis gebėjimus, asmenybę ir ateities planus.

Ko reikia?

• Stebėsenos ir paramos viso mokymosi laikotarpiu … jauniems žmonėms, gyvenantiems su vėžiu ir po jo, jų globėjams, mokytojams ir bendraamžiams
• Lengvai prieinamos naudingos informacijos apie visas teisines ir praktines paramos galimybes
• Tolesnės priežiūros specialistų, turinčių reikiamų žinių, įgūdžių ir laiko koordinuoti bendravimą tarp jauno žmogaus / šeimos, mokyklos ir sveikatos priežiūros komandos

6 žingsniai, kaip pagerinti švietimo paramą

Įveikti ribotumus — pasinaudoti stiprybėmis. Ne privilegijos, o nepalankumų mažinimas.

1. Gaukite aiškų asmeninių STIPRYBIŲ ir SUNKUMŲ vaizdą, pvz., atlikdami neuropsichologinį įvertinimą
2. Apsvarstykite NEPALANKUMŲ KOMPENSAVIMĄ: jis ypač svarbus, jei ribotumas vienoje srityje (pvz., atmintyje) sukeltų nepalankumą kitose srityse (pvz., matematikoje).
3. Į ASMENĮ ORIENTUOTA parama: naudokite teisines galimybes ir (arba) nepalankumų kompensavimą – pritaikytą individualiems poreikiams.
4. Būkite SKAIDRŪS: planuokite ir aptarkite paramos galimybes KARTU. Bendraukite ir bendradarbiaukite su visomis susijusiomis šalimis (jaunu žmogumi, globėjais, broliais ir seserimis, bendraamžiais ir mokytojais).
5. Suteikite EMOCINĘ PARAMĄ: leiskite išgyventi nerimo, neapibrėžtumo ir baimės būti kitokiam jausmus ir pasinaudokite pagalba.
6. Dėmesį skirkite ne tik pasiekimams, bet ir PRIKLAUSYMO JAUSMUI bei socialinei situacijai; užkirskite kelią patyčioms.

Nepalankumų kompensavimas = Su liga susijusių nepalankumų kompensavimas, siekiant užtikrinti lygias galimybes:

• Atskiri, ramūs kambariai egzaminams
• Vieta pertraukoms
• Mokymosi priemonių, padedančių atminčiai, naudojimas (pvz., matematinių formulių rinkinio)
• Papildomas laikas egzaminams
• Užduočių ar namų darbų apimties sumažinimas
• Multimodalinė mokymosi medžiaga, planavimui ir struktūrai skirtos priemonės

Skirkime karjeros palaikymui prioritetą

Jauni žmonės, gyvenantys su vėžiu ir po jo, dėl savo ligos, gydymo ar vėlyvųjų padarinių gali patirti ribojimų savo karjeroje.

Labai dažnai jie yra nuvertinami arba pervertinami dėl kitų žinių stokos, todėl gali atsidurti netinkamose darbo situacijose.

Ko reikia?

• Nuolatinės stebėsenos ir ilgalaikės paramos tolesnėje priežiūroje … jauniems žmonėms, gyvenantiems su vėžiu ir po jo, jų globėjams ir darbdaviams
• Lengvai prieinamos naudingos informacijos apie visas teisines ir praktines paramos galimybes
• Tolesnės priežiūros specialistų, turinčių reikiamų žinių, įgūdžių ir laiko koordinuoti bendravimą … tarp jauno žmogaus / šeimos, darbovietės, sveikatos priežiūros komandos ir karjeros paramos teikėjų
• Bendraamžių paramos programų

Pagrindiniai profesinės paramos aspektai

Kiek įmanoma daugiau normalumo — tiek paramos, kiek reikia. Įveikti ribotumus — pasinaudoti stiprybėmis. Tikslas – profesinė situacija, atitinkanti gebėjimus, asmenybę, pomėgius ir ateities planus.

1. Gaukite aiškų su darbu susijusių STIPRYBIŲ ir SUNKUMŲ vaizdą, pvz., pasitelkiant neuropsichologiją ar darbo mediciną
2. Išanalizuokite DARBO SĄLYGAS, kad nustatytumėte, kur galima atlikti pritaikymus.
3. Į ASMENĮ ORIENTUOTA parama: individualiems poreikiams pritaikytos priemonės ir pritaikymai. Atsižvelkite į biopsichosocialinį kontekstą ir PLANUOKITE IŠ ANKSTO.
   • Darbo valandų pritaikymas
   • Darbo sąlygų sistemos ar veiklos pobūdžio pritaikymas
   • Tinkamų priemonių ir pagalbinių įrankių suteikimas bei naudojimas
   • Vieta poilsiui ir daugiau …
4. Išsiaiškinkite TEISINIUS KLAUSIMUS: darbo ir socialinės teisės aspektus.
5. Būkite SKAIDRŪS: KARTU planuokite ir aptarkite paramos galimybes: bendraukite su visomis susijusiomis šalimis (jaunu žmogumi, globėjais, darbdaviais, kolegomis, karjeros paramos teikėjais)
6. EMOCINĖ ir SOCIALINĖ PARAMA: dėmesį skirkite ne tik rezultatams. Leiskite išgyventi, pvz., neapibrėžtumo, baimės būti kitokiam ir sielvarto dėl pirminių planų žlugimo jausmus. Atsižvelkite į socialinę situaciją. Užkirskite kelią patyčioms.

Pusiausvyros paieška tarp baimės ir vilties

Neigiami jausmai yra žmogiškosios patirties dalis, padedanti tinkamai apdoroti (traumines) patirtis.

• Baimė yra natūrali ir svarbi reakcija. Tai jėga, skatinanti mus susidoroti su realiomis grėsmėmis.
• Kai baimė pasireiškia vidutiniu lygiu, ji …
  • atlieka apsauginę funkciją dėl veiklos efektyvumą didinančio poveikio.
  • paaštrina mūsų pojūčius ir suaktyvina mūsų išgyvenimo mechanizmus.
  • gali lemti asmeninę brandą.

Viltis yra daugiamatis ir labai individualus jausmas, nuolat prisitaikantis prie aplinkybių.

• Viltis yra pasitikinti vidinė orientacija į tai, kad ateityje įvyks kažkas pageidaujamo, neturint dėl to tikrumo.
• Ją gali lydėti baimė ir nerimas.

Normalu, kad baimė ir viltis, nerimas ir pasitikėjimas gali kaitaliotis per labai trumpą laiką arba būti jaučiami tuo pačiu metu. Gebėjimas išlaikyti šį dvilypumą („dvigubą suvokimą“) laikomas optimalios psichologinės adaptacijos prie ligos ar krizės požymiu.

„Viltis tikrai nėra tas pats, kas optimizmas. Tai nėra įsitikinimas, kad viskas baigsis gerai, bet tikrumas, kad kažkas turi prasmę, nepaisant to, kaip tai baigsis.“

Václav Havel

Apie „gerus“ ir „blogus“ jausmus

Nėra blogų jausmų. Kiekviena emocija turi savo pagrindą ir funkciją, todėl jai turėtų būti leidžiama būti jaučiamai ir išreikštai.

Jausmai, kurie subjektyviai atrodo teisingi ir darnūs, lemia didesnę gerovę, nepriklausomai nuo to, ar jie laikomi „gerais“, ar ne.

Ko reikia?

• Nuolatinės psichikos sveikatos stebėsenos gydymo metu ir visą gyvenimą trunkančioje tolesnėje priežiūroje … žmonėms, gyvenantiems su vėžiu ir po jo, ir jų šeimoms / draugams
• Lengvai prieinamo psichosocialinio gydymo ir kitų paramos galimybių
• Specialistų, turinčių reikiamų žinių, įgūdžių ir laiko
• Bendraamžių paramos programų

Pozityvus požiūris vs. „toksiškas pozityvumas“

Pozityvus požiūris ir optimizmas paprastai siejami su didesne gerove … BET … kai jie naudojami neigiamoms emocijoms slopinti, tai gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Spaudimas „privalėti būti dėkingam“ gali sukelti įtampą ir kaltės jausmą. Trauminėms patirtims turi būti vietos, ir su jomis reikia tvarkytis.

Plona riba tarp tinkamo, sveiko išgyvenimų įveikimo ir emocinių sutrikimų

Nors sielvartas yra natūrali reakcija ir gyvenimo dalis, depresijai reikia specialios pagalbos. Skirtumas tarp sielvarto ir depresijos gali būti niuansuotas – ir yra požymių, kurie būdingi abiem būsenoms:

Sielvartas

• Kančia susijusi su netektimi ar atsiskyrimu
• Ašarojimas
• Ilgesys prarasto asmens / funkcijos / dalyko
• Tuštuma
• Dažnai užeina bangomis

Abi būsenos

• Liūdesys
• Susidomėjimo veiklomis ir socialiniu gyvenimu praradimas
• Nuovargis
• Apetito pokyčiai (padidėjęs arba sumažėjęs)
• Miego pokyčiai (padidėjęs arba sumažėjęs)

Depresija

• Kančia susijusi su apibendrintai prislėgta nuotaika
• Mintys apie savęs žalojimą / savižudybę
• Dažnai pastovi, užsitęsusi prislėgta nuotaika
• Motyvacijos ir energijos stoka

Sielvartas → užsitęsusio sielvarto sutrikimas → depresija

Nors depresinių simptomų išsivystys ne kiekvienam, labai svarbu žinoti apie tokią galimybę. Atminkite, kad depresiją gali lemti įvairūs pagrindiniai veiksniai.

Kreipkitės profesionalios pagalbos

Kreipkitės profesionalios pagalbos, jei toliau išvardyti dalykai tęsiasi bent 2 savaites:

• Jaučiatės įstrigę bandydami susitvarkyti su savo vėžio patirtimi.
• Pastebite didelį neatitikimą tarp to, kaip galvojate apie savo gyvenimą, ir to, kaip dėl jo jaučiatės.
• Jaučiate spaudimą atrodyti laimingi ir dėkingi, tačiau viduje jaučiatės liūdni ir tušti.
• „Man būtų vis tiek, jei rytoj neatsibusčiau“ yra mintis, kuri reguliariai ateina į galvą.
• Ilgą laiką susiduriate su miego problemomis.
• Jaučiatės itin pavargę be aiškios fizinės priežasties.
• Jaučiatės taip, tarsi būtumėte užtvenkę sielvartą, ir jei pradėtumėte verkti, niekada nebegalėtumėte sustabdyti ašarų.

Prašyti pagalbos yra normalu!

Pagalbos galimybės

Savipagalba:

• Pasakojimas
• Pokalbiai
• Paramos grupės
• Mentorystės programos
• Fizinis aktyvumas / sportas
• Ekspresyvieji menai
• Biblioterapija

Profesionali terapija:

• Psichoedukacija
• Į klientą orientuota terapija
• Kognityvinė elgesio terapija
• Sisteminė šeimos terapija
• Klinikinė psichologinė terapija
• Neuropsichologinė terapija
• Grupinė terapija
• EMDR (akių judesių desensibilizacija ir perdirbimas)
• ACT (priėmimo ir įsipareigojimo terapija)
• Kita (pvz., ekspresyviosios terapijos, dailės terapija, psichomotorinė terapija, farmakoterapija ir kt.)

Ko reikia?

• Psichikos sveikatos stebėsenos gydymo metu ir visą gyvenimą trunkančioje tolesnėje priežiūroje
• Lengvai prieinamo psichosocialinio gydymo

Mano teisė gedėti

Pacientai, ligą įveikę asmenys, slaugantys asmenys, specialistai – visi gali gedėti.

Gedėjimas = natūrali reakcija į netektį, paprastai apimanti liūdesio, ilgesio, pykčio, kaltės, sumišimo ir emocinio sustingimo jausmus. Tai sudėtingas ir labai individualus procesas, kuris kiekvienam žmogui labai skiriasi. Gedėjimas yra būtinas tam, kad galėtumėte išgyventi patiriamą netektį.

Nepaisant laisvės gedėti savaip, visuomenės priėmimo ir supratimo apie įvairius gedėjimo procesus stoka gali lemti gedinčiųjų stigmatizaciją ir izoliaciją.

• Man leidžiama verkti, bet neprivalau to daryti
• Man leidžiama pykti ir išreikšti savo jausmus
• Man leidžiama bijoti
• Man leidžiama vėl juoktis ir būti laimingam(-ai)
• Vienu metu galiu jausti daug skirtingų jausmų
• Man leidžiama kuriam laikui pamiršti
• Man leidžiama gedėti tiek, kiek noriu
• Neturėčiau jausti kaltės
• Man leidžiama kalbėti apie ligą, jei to noriu
• Man leidžiama kalbėti apie savo gedėjimą, netektis ir baimes
• Man leidžiama kalbėti apie mirtį ir mirimą
• Galiu užduoti visus klausimus, kuriuos noriu
• Man leidžiama turėti šiek tiek ramybės ir tylos
• Man leidžiama daryti tai, kas mane paguodžia ir yra man naudinga
• Man leidžiama būti silpnam(-ai)
• Man leidžiama skirti tiek laiko, kiek man reikia

„Liūdesys, kuris neišreiškiamas, pūliuoja. Jis gali jus susargdinti. Tik tada, kai jį išreiškiame, jis tampa pakeliamas.“

Dirk de Wachter, psichiatras

Kaip naudoti kišenines korteles

1. Laikykite kišenines korteles lengvai pasiekiamoje vietoje – ant savo stalo, stende ar savo įstaigos laukimo zonose.
2. Naudokite jas kaip informacinį vadovą, kai su pacientais, ligą įveikusiais asmenimis, šeimomis, slaugančiais asmenimis, kolegomis ar mokytojais aptariate psichikos sveikatą ir psichosocialinę priežiūrą.
3. Dalinkitės kortelėmis ir informacija su kitais, kad didintumėte informuotumą ir pradėtumėte pokalbius apie psichikos sveikatos pagalbos svarbą vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų vėžio metu ir po jo.
4. Apsilankykite kortelėse nurodytoje svetainėje, kad rastumėte daugiau išteklių ir išsamesnės informacijos apie psichikos sveikatą ir psichosocialinę priežiūrą. Prisijunkite prie mūsų platformos, kad užmegztumėte ryšį su kitais.
5. Pasinaudokite atitinkamoje kortelėje esančia laisva vieta užrašams ar svarbiems kontaktiniams duomenims, susijusiems su psichikos sveikatos paslaugomis ar paramos tinklais, pasižymėti.

Apie šį leidinį

Visos kišeninės kortelės buvo parengtos įgyvendinant EU-CAYAS-NET projektą ir peržiūrėtos bendradarbiaujant su pacientų atstovais ir sveikatos priežiūros specialistais. Pagrindinė atsakomybė buvo pasidalyta tarp Childhood Cancer International – Europe ir Medical University of Vienna. Turinys nepretenduoja į išsamumą. Paskutinį kartą peržiūrėta 2025 m. birželį. Kišeninės kortelės prieinamos keliomis kalbomis.

Autoriai

• 10 svarbiausių punktų apie psichikos sveikatą: Liesa J. Weiler-Wichtl, klinikinė psichologė, Austrija
• Kalbėjimas apie rimtus dalykus: Ulrike Leiss, klinikinė psichologė, Austrija. Šaltiniai: Damm, L. et al., 2015; Stein, A. et al., 2019; Stivers, T., 2012; Skeen, J.E., & Webster, M.L., 2014
• Ką daryti ir ko nedaryti bendraujant: Oriana Sousa, psichologė ir pacientų atstovė, Portugalija
• Socialinis aspektas: Kerstin Krottendorfer, klinikinė socialinė darbuotoja, Austrija; Tiago Pinto da Costa, pacientų atstovas, Portugalija
• Parama ugdymui: Anna Zettl, pacientų atstovė, Austrija; Anika Rupprecht, psichologė, Austrija; Ulrike Leiss, klinikinė psichologė, Austrija
• Karjeros palaikymas: Anna Zettl, pacientų atstovė, Austrija; Anika Rupprecht, psichologė, Austrija; Ulrike Leiss, klinikinė psichologė, Austrija
• Baimė ir viltis: Hannah Gsell, pacientų atstovė, Austrija; Ulrike Leiss, klinikinė psichologė, Austrija
• Gedėjimas ir depresija: Alied van der Aa, psichologė, Nyderlandai
• Mano teisė gedėti: Turinys pritaikytas pagal Ayse Bosse (2015)

Nuoširdžiai dėkojame šiems žmonėms už kruopščią kišeninių kortelių peržiūrą ir dalyvavimą konsensuso procese: Alied van der Aa, Inga Bosch, Ania Buchacz, Tiago Pinto da Costa, Lisa Goerens, Hannah Gsell, Kerstin Krottendorfer, Ulrike Leiss, Patricia McColgan, Aoife Moggan, Marta Perez, Carina Schneider, Oriana Sousa, Zuzanna Tomasikova, Jikke Wams, Anna Zettl

Finansavimas ir atsakomybės apribojimas

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus(-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos sveikatos ir skaitmeninės srities vykdomosios agentūros (HaDEA) nuomonę bei požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją skirianti institucija negali būti laikomos už juos atsakingomis.