Jaunų žmonių, gyvenančių su vėžiu ir po jo, gyvenimo kokybės, fizinio pasirengimo ir gyvensenos matavimo protokolai

Dokumento informacija

1. Tikslas ir taikymo sritis

Šiame protokole pateikiama standartizuota ir pritaikoma sistema su vėžiu gyvenančių ir po vėžio gyvenančių jaunų žmonių su sveikata susijusios gyvenimo kokybės, fizinio pajėgumo ir gyvensenos elgsenos vertinimui YARN tinkle. Juo siekiama paremti suderintą vertinimą tarp partnerių, kartu sudarant galimybę atlikti su amžiumi, kontekstu ir sauga susijusias adaptacijas pagal dalyvių charakteristikas, vertinimo aplinką ir turimus išteklius.

Protokolas sudarytas pagal dvi pagrindines tikslines grupes. Šio protokolo tikslais jauni suaugusieji apibrėžiami kaip 18–39 metų amžiaus asmenys, o paaugliai – kaip 14–17 metų amžiaus asmenys. Dalyviai turėtų vadovautis vertinimo sistema, atitinkančia jų amžių vertinimo metu. Pirma, protokole pateikiama su vėžiu gyvenantiems ir po vėžio gyvenantiems jauniems suaugusiesiems skirta vertinimo sistema, apimanti tiek internetinį klausimynais pagrįstą vertinimą, tiek gyvai atliekamą fizinio pajėgumo vertinimą, taikant lauko testus. Antra, jame pateikiama paaugliams skirta vertinimo sistema, taip pat suskirstyta į internetinę ir kontaktinę dalis, naudojant šiai amžiaus grupei tinkamas priemones ir fizinio pajėgumo testavimo rekomendacijas.

Su sauga susiję aspektai, kontraindikacijos ir galimos adaptacijos atitinkamose vietose yra integruotos visame protokole, taip pat aptariamos atskirame skyriuje. Tai užtikrina, kad siūlomi vertinimai galėtų būti lanksčiai įgyvendinami skirtinguose kontekstuose, įskaitant dalyvius, turinčius su gydymu susijusių, klinikinių ar funkcinių apribojimų.

Šiame protokole nenustatomi konkretūs vertinimo laiko taškai. Kai planuojami pakartotiniai vertinimai, jų laikas turėtų būti nustatomas pagal atitinkamos YARN veiklos tikslus ir įgyvendinimo kontekstą. Priklausomai nuo veiklos, vertinimai gali būti numatomi, pavyzdžiui, pradžioje, po intervencijos ar su gydymu susijusio laikotarpio arba tolesnio stebėjimo metu.

2. Jauni suaugusieji, gyvenantys sergant vėžiu ir po jo

Šiame skyriuje pateikiama rekomenduojama vertinimo sistema 18–39 metų jauniems suaugusiesiems, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo. Siūlomas vertinimas apjungia pačių dalyvių pildomus internetinius klausimynus ir, kai įmanoma, gyvai atliekamus fizinio pajėgumo testus lauko sąlygomis. Šia struktūra siekiama užtikrinti išsamų, tačiau praktiškai įgyvendinamą su sveikata susijusios gyvenimo kokybės, gyvensenos elgsenos ir fizinio pajėgumo vertinimą, kartu leidžiant pritaikyti vertinimą pagal dalyvių klinikinę būklę, funkcinį pajėgumą ir vietos įgyvendinimo kontekstą.

Siekiant sumažinti dalyvių naštą, ypač tiems, kurie jaučia nuovargį, pažintinius sunkumus ar kitus su gydymu susijusius simptomus, internetinis vertinimas prireikus gali būti pildomas per daugiau nei vieną kartą. Kai tik techniškai įmanoma, dalyviams turėtų būti leidžiama sustabdyti pildymą ir vėliau jį tęsti. Kai dalyvių apkrova kelia susirūpinimą, neprivalomų papildomų priemonių galima atsisakyti, o pagal vertinimo tikslus pirmenybę teikti svarbiausioms rekomenduojamoms priemonėms. Bet kokie vertinimo priemonių rinkinio pritaikymai turėtų būti dokumentuojami, siekiant užtikrinti palyginamumą tarp vietų ir skirtingų vertinimo laikotarpių.

2.1 Internetinis vertinimas

Internetinis vertinimas apima pačių dalyvių pateikiamas priemones, skirtas įvertinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, gyvensenos elgseną, psichikos sveikatą ir subjektyviai vertinamą fizinį pajėgumą jauniems suaugusiesiems, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo. Pirmenybė turėtų būti teikiama validuotiems instrumentams, turintiems prieinamus vertimus, atsižvelgiant į įgyvendinamumą, dalyvių naštą ir licencijavimo reikalavimus. Toliau aprašomos rekomenduojamos internetinės priemonės.

2.1.1 Sociodemografiniai ir su vėžiu susiję duomenys

Trumpas ad hoc klausimynas turėtų būti naudojamas surinkti minimalią informaciją, reikalingą dalyviams apibūdinti ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės, gyvensenos bei fizinio pajėgumo rezultatams interpretuoti. Šis skyrius turėtų būti tinkamas pildyti internetu ir atitikti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (GDPR) principus, įskaitant duomenų kiekio mažinimą, konfidencialumą ir tik būtinos informacijos rinkimą.

• Rekomenduojami sociodemografiniai kintamieji apima: amžių arba gimimo datą, gimimo metu priskirtą lytį, prireikus lytinę tapatybę, gyvenamosios vietos šalį, išsilavinimą, darbo ar studijų statusą, grįžimo į darbą ar grįžimo į studijas statusą ir susijusius sunkumus, kai tai aktualu, gyvenimo situaciją ir svarbius socialinius bei ekonominius rodiklius, įskaitant finansinius sunkumus, susijusius su vėžiu ir jo gydymu, kai tai tinkama.
• Rekomenduojami su vėžiu susiję kintamieji apima: vėžio tipą, diagnozės datą arba amžių diagnozės metu, stadiją diagnozės metu, jei žinoma, gydymo istoriją, esamą ligos ar gydymo statusą, su gydymu susijusius vėlyvuosius padarinius, gretutines ligas, esamus funkcinius apribojimus ir bet kokias medicinines rekomendacijas dėl fizinio aktyvumo ar pratimų.

Kadangi informacija apie vėžį ir kiti su sveikata susiję kintamieji pagal GDPR laikomi jautriais asmens duomenimis, galutiniame klausimyne turėtų būti aiškiai nustatyta, kurie punktai yra privalomi, o kurie – neprivalomi. Jautrūs punktai turėtų būti apriboti tik tais, kurie būtini vertinimo tikslams, o atsakymo variantai, tokie kaip „nenoriu atsakyti“ arba „nežinau“, turėtų būti svarstomi ten, kur tai tinkama. Atsižvelgiant į jautrų su vėžiu susijusių klausimų pobūdį, darbuotojai, pristatantys šią vertinimo dalį, turėtų pripažinti, kad kai kuriems dalyviams prisiminimai apie diagnozę, gydymo istoriją ar vėlyvuosius padarinius gali būti emociškai sunkūs. Dalyviams reikėtų priminti, kad jie gali sustabdyti vertinimą, praleisti atskirus klausimus arba bet kada nutraukti dalyvavimą, neprivalėdami nurodyti priežasties. Galutinį punktų sąrašą, atsakymų variantus ir duomenų apsaugos procedūras turėtų nustatyti kiekvienas įgyvendinantis partneris pagal vietos etinius, teisinius ir institucinius reikalavimus.

2.1.2 Gyvenimo kokybė

EuroQol penkių dimensijų, penkių lygių klausimynas (EQ-5D-5L) (Herdman et al., 2011) yra bendrinis su sveikata susijusios gyvenimo kokybės instrumentas, sudarytas iš dviejų dalių: aprašomosios sistemos ir vaizdinės analoginės skalės (EQ VAS). Aprašomoji sistema vertina penkias dimensijas: judrumą, savirūpą, įprastinę veiklą, skausmą / diskomfortą ir nerimą / depresiją. Kiekviena dimensija vertinama naudojant penkis sunkumo lygius – nuo jokių problemų iki itin didelių problemų. EQ VAS fiksuoja paties dalyvio įvertintą sveikatą skalėje nuo 0 iki 100, kur didesni balai rodo geresnę suvokiamą sveikatą. Atsakymai gali būti naudojami sveikatos profiliui sudaryti ir, kai yra konkrečiai šaliai pritaikyti verčių rinkiniai, indekso balui apskaičiuoti. EQ-5D-5L neturi vienos universalios klinikinės ribinės reikšmės. Todėl rezultatai turėtų būti interpretuojami remiantis aprašomuoju sveikatos profiliu, EQ VAS balu ir, kai aktualu, konkrečios šalies indekso reikšmėmis arba populiaciniais pamatiniais duomenimis. Klausimyną galima rasti čia.

Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas Core 30 (EORTC QLQ-C30) (Aaronson et al., 1993) yra vėžiui specifinis gyvenimo kokybės klausimynas, sukurtas žmonėms, sergantiems vėžiu. Jį sudaro 30 punktų, apimančių bendrąją sveikatos būklę / gyvenimo kokybę, funkcines sritis, simptomų skales ir pavieniais punktais vertinamus simptomus. Funkcinės skalės apima fizinį, vaidmens, emocinį, pažintinį ir socialinį funkcionavimą. Simptomų skalės apima nuovargį, skausmą ir pykinimą / vėmimą, taip pat papildomus punktus, tokius kaip dusulys, nemiga, apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ir finansiniai sunkumai. Vadovaujantis EORTC vertinimo vadovu, balai transformuojami į 0–100 skalę. Didesni bendrosios sveikatos būklės ir funkcionavimo skalių balai rodo geresnę gyvenimo kokybę arba funkcionavimą, tuo tarpu didesni simptomų skalių balai rodo didesnę simptomų naštą.

EORTC QLQ-C30 atskirų funkcionavimo ir simptomų skalių klinikinės svarbos ribinės reikšmės yra prieinamos (Giesinger et al., 2020). Šios ribinės reikšmės gali padėti nustatyti kliniškai svarbias problemas, tačiau jos turėtų būti interpretuojamos kartu su dalyvio klinikiniu kontekstu ir neturėtų būti naudojamos kaip savarankiški diagnostiniai kriterijai.

Pakartotinių vertinimų atveju yra nustatyti minimaliai svarbūs skirtumai, padedantys interpretuoti pokyčius laikui bėgant. Kadangi šios reikšmės skiriasi pagal skalę, pokyčio kryptį ir vėžio populiaciją, taikydami ribines reikšmes ar interpretuodami išilginius pokyčius naudotojai turėtų remtis atitinkamais EORTC interpretavimo ištekliais ir su konkrečiu vėžiu susijusiomis publikacijomis (Musoro et al., 2023).

Norint gauti prieigą prie EORTC QLQ-C30, reikia registruotis ir gauti leidimą oficialioje EORTC Quality of Life Group svetainėje. Akademinis naudojimas yra nemokamas, tačiau kiekvienam tyrimui būtina gauti leidimą. Klausimyną galima užsisakyti čia.

2.1.3 Gyvensenos elgsena

Gyvensenos vertinimas turėtų apimti pagrindines elgsenas ir suvokiamus su sveikata susijusius rodiklius, kurie gali būti susiję su jaunų suaugusiųjų, gyvenančių sergant vėžiu ir po jo, gyvenimo kokybe ir fiziniu funkcionavimu. Rekomenduojamos sritys apima fizinį aktyvumą ir sėdimą elgesį, mitybos įpročius ir valgymo elgseną, miegą, psichikos sveikatą ir subjektyviai vertinamą fizinį pajėgumą.

Fizinis aktyvumas ir sėdimas elgesys

Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas – trumpoji forma (IPAQ-SF) (Craig et al., 2003) yra pačių dalyvių pildomas instrumentas, skirtas fiziniam aktyvumui ir sėdimam elgesiui vertinti. Jis apima didelio intensyvumo fizinio aktyvumo, vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo ir ėjimo, atlikto per pastarąsias septynias dienas, dažnį (dienos per savaitę) ir trukmę (minutės per dieną), taip pat kasdienį sėdėjimo laiką. Fizinio aktyvumo duomenys gali būti paversti į MET minutes per savaitę pagal oficialų IPAQ vertinimo protokolą. Dalyviai gali būti priskiriami prie mažo, vidutinio arba didelio fizinio aktyvumo lygio. Vidutinis lygis apibrėžiamas kaip atitikimas bent vienam iš šių kriterijų: didelio intensyvumo veikla 3 ar daugiau dienų bent po 20 minučių per dieną; vidutinio intensyvumo veikla ir / arba ėjimas 5 ar daugiau dienų bent po 30 minučių per dieną; arba bet koks ėjimo, vidutinio intensyvumo ir didelio intensyvumo veiklos derinys 5 ar daugiau dienų, pasiekiant bent 600 MET minučių per savaitę. Didelis lygis apibrėžiamas kaip didelio intensyvumo veikla bent 3 dienas, pasiekiant bent 1 500 MET minučių per savaitę, arba bet koks veiklos derinys 7 ar daugiau dienų, pasiekiant bent 3 000 MET minučių per savaitę. Dalyviai, neatitinkantys šių kriterijų, priskiriami prie mažo fizinio aktyvumo lygio (IPAQ Research Committee, 2005). Sėdimas laikas turėtų būti pateikiamas atskirai kaip bendras sėdėjimo laikas, paprastai išreiškiamas valandomis per dieną. Klausimyną galima rasti čia.

Mitybos įpročiai ir valgymo elgsena

14 punktų Viduržemio jūros dietos laikymosi atrankos klausimynas (MEDAS) (García-Conesa et al., 2020; Martínez-González et al., 2012) yra trumpas savęs pildomas klausimynas, skirtas įvertinti Viduržemio jūros mitybos modelio laikymąsi. Jis vertina pagrindinių maisto grupių ir šiam mitybos modeliui būdingų elgsenų dažnį bei kiekį, įskaitant alyvuogių aliejaus vartojimą, vaisių ir daržovių suvartojimą, raudonos mėsos, saldžiųjų gėrimų, riešutų, žuvies ir vyno vartojimą. Kiekvienas punktas vertinamas 0 arba 1 balu pagal iš anksto nustatytus ribinius kriterijus, todėl bendras balas svyruoja nuo 0 iki 14, kur didesni balai rodo geresnį Viduržemio jūros dietos laikymąsi. Balai taip pat gali būti interpretuojami pagal dažnai taikomas Viduržemio jūros dietos laikymosi kategorijas: 0–5 balai – žemas laikymasis; 6–9 balai – vidutinis laikymasis; 10–14 balų – aukštas laikymasis (García-Conesa et al., 2020). Šios kategorijos turėtų būti naudojamos kaip aprašomieji mitybos modelio laikymosi rodikliai, o ne kaip klinikinės diagnostinės ribinės reikšmės. Klausimynas pateikiamas pirminės validavimo publikacijos 1 lentelėje, kurią galima rasti čia.

21 punkto trijų veiksnių valgymo klausimynas (TFEQ-R21) (Cappelleri et al., 2009; Stunkard & Messick, 1985) yra pačių dalyvių pildomas klausimynas, skirtas įvertinti valgymo elgseną trijose srityse: kognityvinis ribojimas, nekontroliuojamas valgymas ir emocinis valgymas. Instrumentą sudaro 21 punktas, vertinantis skirtingus valgymo elgsenos aspektus, tokius kaip sąmoninga maisto suvartojimo kontrolė, polinkis persivalgyti praradus kontrolę ir valgymas reaguojant į neigiamas emocijas. Punktai vertinami pagal klausimyno vertinimo instrukcijas, o sričių balai gali būti transformuojami į 0–100 skalę, kur didesni balai rodo ryškesnę kiekvienos valgymo elgsenos dimensijos išraišką. Nors šis klausimynas plačiai naudotas tyrimuose, apimančiuose nutukimą turinčias populiacijas ir mišraus kūno svorio imtis, jį galima laikyti neprivaloma papildoma priemone, kai valgymo elgsena yra ypač svarbi. TFEQ-R21 gali būti savarankiškai pildomas internetu kaip išplėstinio gyvensenos vertinimo priemonių rinkinio dalis. Klausimyną galima rasti čia.

Miego kokybė

Pitsburgo miego kokybės indeksą (PSQI) (Buysse et al., 1989) sudaro 19 pačių dalyvių vertinamų punktų, ir jis skirtas įvertinti miego kokybę bei miego sutrikimus per praėjusį mėnesį. Papildomai gali būti renkami lovos partnerio ar kambario draugo punktai, tačiau jie neįtraukiami į bendrą balą.

Septyni komponentai yra subjektyvi miego kokybė, užmigimo latencija, miego trukmė, įprastinis miego efektyvumas, miego sutrikimai, migdomųjų vartojimas ir dienos funkcijos sutrikimai. Kiekvienas komponentas vertinamas nuo 0 iki 3, o komponentų balai sudedami į bendrą balą nuo 0 iki 21, kur didesni balai rodo prastesnę miego kokybę. Bendras balas, didesnis nei 5, dažnai naudojamas prastai miego kokybei nurodyti ir gali padėti nustatyti dalyvius, turinčius reikšmingų miego sunkumų. Ši riba turėtų būti interpretuojama kaip atrankos rodiklis, o ne diagnostinis kriterijus. Klausimyną galima rasti čia.

Psichikos sveikata

Ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HADS) (Zigmond & Snaith, 1983) yra 14 punktų pačių dalyvių pildomas klausimynas, skirtas nerimo ir depresijos simptomams vertinti, ypač asmenims, turintiems fizinės sveikatos sutrikimų. Ją sudaro dvi 7 punktų subskalės: HADS-Anxiety ir HADS-Depression. Kiekvienas punktas vertinamas nuo 0 iki 3 balų, todėl kiekvienos subskalės balas svyruoja nuo 0 iki 21, kur didesni balai rodo didesnį simptomų sunkumą. Kiekvienai subskalei 0–7 balai paprastai interpretuojami kaip normalūs, 8–10 balų – kaip ribiniai, o 11–21 balas – kaip nukrypę nuo normos. Šios kategorijos turėtų būti naudojamos kaip atrankos rodikliai ir neturėtų būti savaime interpretuojamos kaip klinikinė diagnozė. HADS yra autorių teisėmis saugomas instrumentas. Informaciją apie licencijavimą ir prieigą reikėtų gauti per oficialų HADS licencijavimo kelią.

Suvokiamo streso skalė – 14 punktų (PSS-14) (Cohen et al., 1983) yra pačių dalyvių pildomas klausimynas, skirtas įvertinti, kiek asmenys savo gyvenimo situacijas suvokia kaip keliančias stresą. Ji vertina nenuspėjamumo, kontrolės stokos ir perkrovos jausmus per praėjusį mėnesį. Kiekvienas punktas vertinamas 5 balų Likerto skale nuo 0 („niekada“) iki 4 („labai dažnai“), todėl bendras balas svyruoja nuo 0 iki 56. Didesni balai rodo didesnį suvokiamą stresą. Klausimyną galima rasti čia.

Kai prioritetas yra mažesnė dalyvių našta, 10 punktų skalės versija (PSS-10) gali būti laikoma praktiška alternatyva (Cohen & Williamson, 1988). PSS-10 taiko tą patį atsakymų formatą, o bendras balas svyruoja nuo 0 iki 40. Klausimyną galima rasti čia.

Subjektyviai vertinamas fizinis pajėgumas

Tarptautinė fizinio pajėgumo skalė (IFIS) (Ortega et al., 2011, 2013) yra trumpas pačių dalyvių pildomas klausimynas, skirtas subjektyviai vertinamam fiziniam pajėgumui įvertinti. Jį sudaro penki punktai, apimantys bendrą fizinį pajėgumą, kardiorespiracinį pajėgumą, raumenų jėgą, greitį-vikrumą ir lankstumą. Dalyvių prašoma įvertinti esamą savo fizinio pajėgumo lygį, palyginti su draugais. Kiekvienas punktas vertinamas 5 balų Likerto skale nuo labai blogo iki labai gero. Didesni balai rodo geresnį subjektyviai vertinamą fizinį pajėgumą atitinkamoje srityje. Punktai turėtų būti interpretuojami atskirai, nes skalė neturi standartinio suminio bendro balo. IFIS suteikia praktišką internetinį suvokiamo fizinio pajėgumo būklės rodiklį ir gali papildyti objektyviai išmatuotą fizinį pajėgumą, kai yra galimybė vertinti gyvai. Klausimyną galima rasti čia.

Visas kalbines versijas ir versijas skirtingoms populiacijos grupėms galima rasti oficialioje IFIS svetainėje.

2.2 Tiesioginis fizinio pajėgumo vertinimas

Tiesioginio vertinimo tikslas – papildyti pačių dalyvių pateiktą informaciją vietoje atliekamais kūno sudėties ir su sveikata susijusio fizinio pajėgumo rodikliais jauniems suaugusiesiems, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo. Siūlomos priemonės ir testai parinkti atsižvelgiant į įgyvendinamumą, minimalius įrangos reikalavimus ir pritaikomumą skirtingose partnerių aplinkose.

Kai įmanoma ir tinkama, ūgis ir svoris turėtų būti vertinami prieš fizinio pajėgumo testus. Papildomi kūno sudėties rodikliai, tokie kaip liemens apimtis arba bioelektrinės varžos metodu gauti rodikliai, taip pat gali būti įtraukti, kai yra tinkama įranga, apmokytas personalas ir vietos procedūros.

Svorio ir kūno sudėties vertinimas kai kuriems dalyviams gali būti emociškai jautrus, ypač tiems, kurie patyrė su gydymu susijusių svorio, išvaizdos ar kūno sudėties pokyčių. Darbuotojai turėtų jautriai pristatyti šias priemones, paaiškinti jų paskirtį, užtikrinti tinkamą privatumą ir priminti dalyviams, kad jie gali atsisakyti bet kurio atskiro matavimo.

Tiesioginis testavimas turėtų būti atliekamas tik tada, kai yra tinkama erdvė, įranga, apmokytas personalas ir bazinės saugos procedūros. Galutinai parenkant priemones ir testus reikėtų atsižvelgti į dalyvių klinikinę būklę, funkcinį pajėgumą, nuovargį, simptomus ir vietos saugos procedūras.

Kai vieno užsiėmimo metu atliekami keli testai, rekomenduojama tvarka yra tokia: pirmiausia kūno sudėties matavimai, po to mažo intensyvumo funkciniai testai, jėgos testai, o kardiorespiracinio pajėgumo testai – paskiausiai, kai naudojami maksimalūs arba submaksimalūs bėgimo testai.

Kūno sudėtis

Ūgis ir svoris turėtų būti vertinami, kad būtų apskaičiuotas kūno masės indeksas (BMI). Ūgis turėtų būti matuojamas be batų, naudojant stadiometrą, o svoris – naudojant sukalibruotas svarstykles, dalyviui vilkint lengvus drabužius (World Health Organization, 1995). BMI turėtų būti apskaičiuojamas svorį kilogramais dalijant iš ūgio metrais kvadratu (kg/m²). Papildomi rodikliai, tokie kaip liemens apimtis ar kūno sudėtis, nustatyta bioelektrinės varžos metodu, gali būti įtraukti, kai yra tinkama įranga, apmokytas personalas ir vietos procedūros, tačiau jie nėra būtini pagrindiniam vertinimui.

BMI turėtų būti interpretuojamas kaip praktinis kūno dydžio ir svorio būklės rodiklis, o ne kaip tiesioginis kūno riebalų matas ar diagnostinė nutukimo priemonė. Kadangi BMI neatskiria riebalų masės nuo raumenų ar kaulų masės, BMI reikšmės turėtų būti interpretuojamos kartu su dalyvio klinikiniu kontekstu, funkcine būkle ir, kai prieinama, papildomais rodikliais, tokiais kaip liemens apimtis ar kūno sudėtis, nustatyta bioelektrinės varžos metodu (National Institute for Health and Care Excellence, 2025).

Įprastas ir greitas ėjimo greitis

Ėjimo greitis turėtų būti vertinamas naudojant 6 m ėjimo testą (Kim et al., 2016). Dalyvių bus prašoma eiti pažymėtą 6 m atstumą įprastu patogiu tempu ir, atskiro bandymo metu, kiek įmanoma greičiau, tačiau nebėgant. Laikas, reikalingas įveikti 6 m atstumą, bus registruojamas sekundėmis, naudojant chronometrą. Kiekvienai sąlygai turėtų būti atliekami bent du bandymai, o geriausias įprasto ir greito ėjimo laikas turėtų būti išsaugotas. Ėjimo greitis bus apskaičiuojamas metrais per sekundę (m/s), o didesnės reikšmės rodys geresnį ėjimo atlikimą. 6 m ėjimo testo išdėstymas pavaizduotas 1 paveiksle.

1 pav. 6 metrų ėjimo testo išdėstymas.

Funkcinis mobilumas

Funkcinis mobilumas, įskaitant dinaminę pusiausvyrą ir su vikrumu susijusį judėjimą, turėtų būti vertinamas naudojant Timed Up and Go testą (TUG) (Podsiadlo & Richardson, 1991). Dalyvių prašoma pradėti sėdint ant stabilios kėdės, nugarą atrėmus į kėdę ir pėdas laikant padėtas ant grindų. Gavę signalą „pradėti“, jie atsistoja, nueina 3 m saugiu ir patogiu tempu, apsisuka aplink žymeklį, grįžta prie kėdės ir vėl atsisėda. Užduočiai atlikti reikalingas laikas registruojamas sekundėmis, naudojant chronometrą, o mažesnės reikšmės rodo geresnį funkcinį mobilumą. Timed Up and Go testo procedūra pavaizduota 2 paveiksle.

2 pav. Timed Up and Go testo išdėstymas.

Apatinės kūno dalies jėga

Apatinės kūno dalies funkcinė jėga turėtų būti vertinama naudojant 30 sekundžių atsisėdimo-atsistojimo nuo kėdės testą (Jones et al., 1999), tai yra lauko sąlygomis atliekamą funkcinį testą, kuris taip pat taikytas vėžiu sergantiems pacientams ir išgyvenusiems po vėžio (Bowman et al., 2023). Dalyvių prašoma atsisėsti ant stabilios kėdės vidurio, laikyti nugarą tiesią, pėdas padėtas ant grindų, o rankas sukryžiuotas ant krūtinės. Gavę signalą „pradėti“, jie turi visiškai atsistoti ir vėl atsisėsti tiek kartų, kiek įmanoma, per 30 sekundžių, nesinaudodami rankomis pagalbai. Registruojamas bendras teisingai atliktų atsistojimų skaičius, o didesnės reikšmės rodo geresnę apatinės kūno dalies funkcinę jėgą. 30 sekundžių atsisėdimo-atsistojimo nuo kėdės testas pavaizduotas 3 paveiksle.

3 pav. 30 sekundžių atsisėdimo-atsistojimo nuo kėdės testas.

Viršutinės kūno dalies jėga

Viršutinės kūno dalies izometrinė raumenų jėga turėtų būti vertinama naudojant plaštakos suspaudimo jėgos testą su sukalibruotu rankiniu dinamometru (Cantarero-Villanueva et al., 2012; Roberts et al., 2011). Dalyvių prašoma stovėti arba, jei reikia, sėdėti, ranką laikant ištiestą palei kūną, riešą neutralioje padėtyje ir neremiant rankos į liemenį. Dinamometro rankena turėtų būti pritaikyta prie dalyvio rankos dydžio pagal prietaiso instrukcijas. Dalyviams nurodoma spausti dinamometrą kuo stipriau 3–5 sekundes. Kiekviena ranka turėtų būti tikrinama bent du kartus, kaitaliojant puses ir tarp bandymų leidžiant trumpai pailsėti. Didžiausia gauta kiekvienos rankos reikšmė registruojama kilogramais, o didesnės reikšmės rodo didesnę viršutinės kūno dalies izometrinę jėgą. Rekomenduojama plaštakos suspaudimo jėgos testo padėtis pavaizduota 4 paveiksle.

4 pav. Plaštakos suspaudimo jėgos testo padėtis.

Funkcinis fizinio krūvio pajėgumas

Funkcinis fizinio krūvio pajėgumas turėtų būti vertinamas naudojant 6 minučių ėjimo testą (6MWT) pagal standartines rekomendacijas (Crapo et al., 2002). 6MWT suteikia lauko sąlygomis atliekamą submaksimalaus funkcinio fizinio krūvio pajėgumo matą. Nors rezultatą veikia kardiorespiracinis pajėgumas, testas neturėtų būti interpretuojamas kaip tiesioginis maksimalaus kardiorespiracinio pajėgumo ar didžiausio deguonies suvartojimo matas. Dalyvių prašoma 6 minutes eiti pirmyn ir atgal lygiu ir tiesiu 30 m ėjimo taku, įveikiant kuo didesnį atstumą sparčiu, tačiau saugiu ėjimo tempu. Apsisukimo taškai turėtų būti pažymėti kūgiais, o takas – sužymėtas reguliariais intervalais, kad būtų lengviau registruoti atstumą. Bėgti negalima. Dalyviai prireikus gali sulėtinti tempą, sustoti ar pailsėti ir, kai gali, vėl tęsti ėjimą. Turėtų būti pateikiamos standartizuotos instrukcijos ir paskatinimai. Bendras per 6 minutes įveiktas atstumas registruojamas metrais, o didesnės reikšmės rodo geresnį funkcinį fizinio krūvio pajėgumą. 5 paveiksle pavaizduotas 6MWT takas.

5 pav. 6 minučių ėjimo testo takas.

Kūno sudėties ir fizinio pajėgumo rezultatų interpretavimas

Jauniems suaugusiesiems BMI gali būti interpretuojamas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos suaugusiųjų klasifikaciją: per mažas svoris (<18.5 kg/m²), normalus svoris (18.5–24.9 kg/m²), antsvoris (25.0–29.9 kg/m²) ir nutukimas (≥30.0 kg/m²) (World Health Organization, 2000). BMI turėtų būti interpretuojamas kaip praktinis kūno dydžio ir svorio būklės rodiklis, o ne kaip tiesioginis kūno riebalų matas ar diagnostinė nutukimo priemonė.

Kai vertinama liemens apimtis, ji gali būti interpretuojama kaip centrinio riebalų kaupimosi ir kardiometabolinės rizikos rodiklis. Europinės kilmės suaugusiesiems liemens apimties reikšmės nuo 94 iki <102 cm vyrams ir nuo 80 iki <88 cm moterims rodo padidėjusią kardiometabolinę riziką, o ≥102 cm vyrams ir ≥88 cm moterims – reikšmingai padidėjusią riziką (Lean et al., 1995; World Health Organization, 2011). Šios ribos gali netikti visoms etninėms grupėms ir turėtų būti interpretuojamos kartu su BMI, kūno sudėtimi, klinikine anamneze ir su gydymu susijusiais veiksniais.

Kai vertinama kūno sudėtis, nustatyta bioelektrinės varžos metodu, kūno riebalų procentas ir susiję rodikliai gali būti interpretuojami naudojant pagal amžių ir lytį suskirstytas pamatines kategorijas, kurias pateikia prietaiso gamintojas arba kitas validuotas pamatinis šaltinis. Kai kurie Tanita prietaisai naudoja pamatinius intervalus, gautus iš Gallagher et al. (2000). Šios reikšmės turėtų būti laikomos aprašomosiomis pamatinėmis kategorijomis, o ne diagnostinėmis ribinėmis reikšmėmis, ypač jauniems žmonėms, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo, kuriems hidratacijos būklė, su gydymu susiję poveikiai ir liesosios kūno masės pokyčiai gali turėti įtakos bioelektrinės varžos įverčiams.

Įprastam ir greitam ėjimo greičiui nėra rekomenduojama jokia universali klinikinė ribinė reikšmė jauniems suaugusiesiems, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo. Naujausios pamatinės reikšmės yra prieinamos iš pažiūros sveikiems suaugusiesiems ir patvirtina, kad ėjimo greitis skiriasi pagal amžių ir lytį (Andrews et al., 2023). Kadangi šiame protokole naudojamas 6 m ėjimo atstumas, rezultatai turėtų būti atsargiai interpretuojami atsižvelgiant į simptomus, funkcinius apribojimus ir pokyčius laikui bėgant.

Timed Up and Go testo atveju, kai prieinama, turėtų būti atsižvelgiama į amžiui specifines pamatines reikšmes. Vidutinė atlikimo trukmė 20–59 metų suaugusiesiems svyruoja maždaug nuo 7.5 sekundės 20–29 metų amžiaus suaugusiesiems iki 8.5 sekundės 50–59 metų amžiaus suaugusiesiems (Kear et al., 2017).

30 sekundžių atsisėdimo-atsistojimo nuo kėdės testo normatyvinių duomenų sveikiems jauniems suaugusiesiems yra nedaug. 19–35 metų suaugusiųjų imtyje vidutinis rezultatas buvo 33.0 ± 5.4 pakartojimo (Lein et al., 2022). Ši reikšmė gali būti naudojama kaip bendras aprašomasis orientyras jaunesniems suaugusiesiems, kai kėdės aukštis ir testavimo procedūros yra panašūs, ypač naudojant maždaug 45 cm aukščio kėdę ir panašų protokolą su ant krūtinės sukryžiuotomis rankomis. Vyresniems nei ši amžiaus grupė suaugusiesiems rezultatai pirmiausia turėtų būti interpretuojami atsižvelgiant į simptomus, funkcinius apribojimus ir pokyčius laikui bėgant.

Tarptautinės pagal amžių ir lytį suskirstytos plaštakos suspaudimo jėgos pamatinės reikšmės 20 metų ir vyresniems suaugusiesiems yra prieinamos iš iGRIPS konsorciumo (Tomkinson et al., 2025). Šios reikšmės gali padėti aprašomai interpretuoti plaštakos suspaudimo jėgos rezultatus, tačiau jos neturėtų būti laikomos klinikinėmis diagnostinėmis ribinėmis reikšmėmis.

6 minučių ėjimo testui percentilėmis pagrįstos pamatinės reikšmės yra prieinamos iš pažiūros sveikiems 18–80 metų suaugusiesiems (Dourado et al., 2021). Šios reikšmės klasifikuoja rezultatą nuo labai žemo, mažesnio nei 5-oji procentilė, iki aukšto, didesnio nei 95-oji procentilė, ir gali padėti aprašomai interpretuoti rezultatus, kai testavimo protokolas yra panašus. Jos neturėtų būti laikomos klinikinėmis diagnostinėmis ribinėmis reikšmėmis jauniems suaugusiesiems, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo. Visuose lauko sąlygomis atliekamuose fizinio pajėgumo testuose pakartotinis vertinimas taikant tą patį standartizuotą protokolą gali būti ypač naudingas stebint individualią funkcinę pažangą, stabilumą ar blogėjimą.

3. Paaugliai, gyvenantys sergant vėžiu ir po jo

Šiame skyriuje pateikiama rekomenduojama vertinimo sistema 14–17 metų paaugliams, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo. Siūlomas vertinimas apjungia amžiui tinkamus savęs vertinimo internetinius klausimynus ir, kai tai įmanoma, gyvai atliekamus praktinėmis sąlygomis vykdomus fizinio pajėgumo testus. Šia struktūra siekiama pateikti išsamų, tačiau įgyvendinamą su sveikata susijusios gyvenimo kokybės, gyvensenos elgsenos ir fizinio pajėgumo vertinimą, kartu atsižvelgiant į raidos etapą, klinikinę būklę, funkcinį pajėgumą ir vietos įgyvendinimo kontekstą.

Tie patys su dalyvio apkrova susiję aspektai, aprašyti jaunų suaugusiųjų grupei, taikomi ir paaugliams. Visų pirma internetinis vertinimas gali būti užpildomas per daugiau nei vieną kartą, kai užbaigimui trukdo nuovargis, kognityviniai sunkumai ar kiti su gydymu susiję simptomai. Dalyviams turėtų būti leidžiama daryti pertraukas ir tęsti pildymą, kai tai techniškai įmanoma, o bet kokie vertinimo priemonių rinkinio pritaikymai turėtų būti dokumentuojami, kad būtų palaikomas palyginamumas tarp vietų ir vertinimo laiko taškų. Kai kyla susirūpinimas dėl dalyvio apkrovos, pasirenkamos papildomos priemonės gali būti praleidžiamos, o svarbiausios rekomenduojamos priemonės prioritetizuojamos pagal vertinimo tikslus.

3.1 Internetinis vertinimas

Internetinis vertinimas apima amžiui tinkamas savęs vertinimo priemones, skirtas įvertinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, gyvensenos elgseną, psichikos sveikatą ir subjektyviai suvokiamą fizinį pajėgumą paaugliams, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo. Pirmenybė turėtų būti teikiama validuotiems instrumentams su prieinamais vertimais, atsižvelgiant į tinkamumą raidos etapui, dalyvio apkrovą ir licencijavimo reikalavimus. Toliau aprašomos rekomenduojamos internetinės priemonės.

3.1.1 Sociodemografiniai ir su vėžiu susiję duomenys

Turėtų būti renkami tie patys pagrindiniai sociodemografiniai ir su vėžiu susiję duomenys, kaip aprašyta jaunų suaugusiųjų grupei, naudojant amžiui tinkamą formuluotę ir atsakymų variantus. Paauglių atveju papildomai reikėtų atsižvelgti į mokymosi lygį, šeimos kontekstą ir tėvų ar globėjų pagalbos poreikį pildant medicininius ar su gydymu susijusius klausimus.

Klausimus, susijusius su asmeniniais suvokimais, gyvensenos elgsena ir savijauta, kai tik įmanoma, turėtų pildyti pats paauglys. Tėvai ar globėjai, kai reikia, gali padėti pateikti su vėžiu susijusią informaciją, gydymo istoriją ar kitą medicininę informaciją.

Kaip ir jaunų suaugusiųjų vertinimo atveju, galutiniame klausimyne turėtų būti atskirti privalomi ir neprivalomi klausimai, ypač kalbant apie jautrią su sveikata susijusią informaciją, ir, kai tinkama, įtraukti atsakymų variantai, tokie kaip „nežinau“, „netaikoma“ arba „nenoriu atsakyti“.

3.1.2 Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė

KIDSCREEN-27 (Ravens-Sieberer et al., 2014) turėtų būti naudojamas vertinant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę paaugliams, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo. Tai savęs vertinimo klausimynas, skirtas 8–18 metų vaikams ir paaugliams. Klausimyną sudaro 27 klausimai, suskirstyti į penkias dimensijas: fizinė gerovė, psichologinė gerovė, autonomija ir santykiai su tėvais, socialinė parama ir bendraamžiai bei mokyklos aplinka. Klausimai vertinami 5 balų Likert skalėje, o didesni balai rodo geresnę su sveikata susijusią gyvenimo kokybę kiekvienoje dimensijoje.

KIDSCREEN-27 nepateikia vieno bendro balo ar universalios klinikinės ribinės reikšmės. Kiekviena dimensija turėtų būti interpretuojama atskirai, pageidautina naudojant prieinamas pagal amžių, lytį ir šalį specifines normines vertes bei standartizuotus T balus. Vertinimo gairės, T balų skaičiavimo procedūros ir norminės vertės pateikiamos KIDSCREEN analizės ištekliuose ir įgyvendinimo vadove oficialioje KIDSCREEN svetainėje. Klausimynas ir prieinamos kalbinės versijos pateikiami oficialioje KIDSCREEN svetainėje.

Kai su vėžiu susijęs su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas yra svarbus vertinimo tikslams ir dalyvio apkrova tai leidžia, PedsQL 3.0 Cancer Module (Teen Form, 13–18 years) gali būti svarstomas kaip pasirenkama papildoma priemonė kartu su KIDSCREEN-27 (Ewing et al., 2009; Varni et al., 2002).

3.1.3 Gyvensenos elgsena

Gyvensenos vertinimas turėtų apimti pagrindines su sveikata susijusias elgsenas ir suvokiamus rodiklius, kurie gali būti susiję su gyvenimo kokybe, raida ir fiziniu funkcionavimu paaugliams, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo. Rekomenduojamos sritys apima fizinį aktyvumą ir sėdimą elgseną, mitybos įpročius, miegą, psichikos sveikatą ir subjektyviai suvokiamą fizinį pajėgumą.

Fizinis aktyvumas ir sėdima elgsena

15 metų ir vyresniems paaugliams fizinis aktyvumas turėtų būti vertinamas naudojant International Physical Activity Questionnaire – Short Form (IPAQ-SF) (Craig et al., 2003), kaip aprašyta 2.1.3 skyriuje jaunų suaugusiųjų grupei. Klausimynas vertina ėjimą ir vidutinio bei didelio intensyvumo fizinį aktyvumą, atliktą per ankstesnes septynias dienas, ir leidžia fizinį aktyvumą išreikšti MET-minutėmis per savaitę pagal IPAQ vertinimo protokolą. Klausimyną galima rasti čia.

Jaunesniems nei 15 metų paaugliams fizinis aktyvumas turėtų būti vertinamas naudojant Physical Activity Questionnaire for Older Children (PAQ-C) (Janz et al., 2008). PAQ-C yra savęs vertinimo 7 dienų retrospektyvinis klausimynas, skirtas bendram vaikų fizinio aktyvumo lygiui įvertinti. Jis apima klausimus apie dalyvavimą sporte ir laisvalaikio veiklose, kūno kultūros pamokas, pertraukas mokykloje, pietų metą, veiklą po mokyklos, vakarinę veiklą ir savaitgalio veiklą. Atsakymai vertinami 5 balų skalėje, o didesnės reikšmės rodo aukštesnį deklaruojamą bendrą fizinio aktyvumo lygį. Bendras balas turėtų būti apskaičiuojamas pagal oficialias vertinimo instrukcijas (Kowalski et al., 2004). PAQ-C pateikia bendro dalyvavimo fizinėje veikloje rodiklį, o ne tikslią veiklos trukmę, energijos sąnaudas ar fizinio aktyvumo rekomendacijų laikymąsi. Klausimynas ir vertinimo instrukcijos pateikiami PAQ-C/PAQ-A vadove (Kowalski et al., 2004).

Laisvalaikio sėdima elgsena turėtų būti vertinama naudojant Youth Leisure-time Sedentary Behavior Questionnaire (YLSBQ) (Cabanas-Sánchez et al., 2018). YLSBQ yra 12 klausimų savęs vertinimo klausimynas, skirtas įvertinti laiką, praleidžiamą įvairiose sėdimose laisvalaikio veiklose per praėjusią savaitę. Kiekvienai elgsenai dalyviai nurodo savo apskaičiuotą vidutinį laiką atskirai tipinei darbo dienai ir tipinei savaitgalio dienai. Klausimynas apima tokias veiklas kaip televizijos, vaizdo įrašų ar DVD žiūrėjimas; kompiuterinių ar vaizdo žaidimų žaidimas; naudojimasis internetu laisvalaikiu; namų darbų atlikimas ar mokymasis su kompiuteriu ir be jo; skaitymas savo malonumui; sėdėjimas ir pokalbiai su šeima ar draugais; muzikos klausymas; naudojimasis telefonu ar žinučių siuntimas; sėdėjimas ilsintis; pažintiniai pomėgiai; ir keliavimas motorinėmis transporto priemonėmis. Kiekvienos elgsenos vidutinį dienos laiką galima apskaičiuoti pagal šią formulę: [(weekday time × 5) + (weekend day time × 2)] / 7. Bendrą laisvalaikio sėdimos elgsenos laiką tuomet galima apskaičiuoti sudedant laiką, nurodytą visose 12 sėdimų elgsenų. Didesnės reikšmės rodo didesnį deklaruojamą sėdimą laiką. Bendras ir atskirų sričių sėdimas laikas turėtų būti interpretuojamas aprašomuoju būdu ir, kai yra pakartotiniai vertinimai, atsižvelgiant į to paties dalyvio pokyčius laikui bėgant. Klausimynas pateikiamas kaip A priedas papildomoje originalaus validavimo straipsnio medžiagoje ir reikalauja akademinės ar institucinės prieigos.

Mitybos įpročiai

Mitybos įpročiai turėtų būti vertinami naudojant Mediterranean Diet Quality Index for Children and Adolescents (KIDMED) (Serra-Majem et al., 2004). KIDMED yra 16 klausimų savęs vertinimo klausimynas, skirtas įvertinti Viduržemio jūros regiono mitybos modelio laikymąsi vaikams ir paaugliams. Klausimyną sudaro taip / ne klausimai apie pagrindinius maisto pasirinkimus ir mitybos įpročius, tokius kaip vaisių ir daržovių vartojimas, žuvis, ankštinės kultūros, grūdiniai produktai, pieno produktai, riešutai, alyvuogių aliejaus vartojimas, pusryčių įpročiai, greitojo maisto vartojimas ir saldumynų ar komerciškai keptų gaminių vartojimas. Dvylika klausimų atspindi mitybos įpročius, atitinkančius Viduržemio jūros regiono modelį, ir, jei atsakymas teigiamas, vertinami +1, o keturi klausimai atspindi mažiau palankius įpročius ir, jei atsakymas teigiamas, vertinami −1. Bendras balas svyruoja nuo −4 iki 12, o didesni balai rodo didesnį Viduržemio jūros dietos laikymąsi. 3 ir mažesni balai paprastai interpretuojami kaip žemas laikymasis, 4–7 balai – kaip vidutinis laikymasis, o 8 ir daugiau balų – kaip aukštas laikymasis. Klausimynas pateikiamas kaip 1 lentelė originaliame validavimo straipsnyje.

TFEQ-R21 (Cappelleri et al., 2009), aprašytas 2.1.3 skyriuje, gali būti įtrauktas kaip pasirenkama papildoma priemonė, kai mitybos elgsena yra ypatingai svarbi. Jo naudojimas turėtų būti ribojamas paaugliams, kuriems prieinama ir tinkama amžiui bei kalbai pritaikyta versija. Klausimynas pateikia atskirus kognityvinio suvaržymo, nekontroliuojamo valgymo ir emocinio valgymo balus, o didesni balai rodo ryškesnę atitinkamos valgymo elgsenos raišką. Daugiau informacijos apie TFEQ-R21 pateikiama validavimo publikacijoje čia. Prieigos ir licencijavimo reikalavimus reikėtų pasitikrinti pas oficialų instrumento teikėją.

Miego trukmė ir mieguistumas dieną

Miego kiekis turėtų būti vertinamas naudojant trumpus savęs vertinimo klausimus apie įprastą ėjimo miegoti laiką ir pabudimo laiką mokyklos dienomis ir ne mokyklos dienomis. Šie atsakymai gali būti naudojami įprastai miego trukmei apskaičiuoti atskirai darbo dienomis ir savaitgaliais, taip pat vidutinei miego trukmei per tipišką savaitę nustatyti.

Mieguistumas dieną turėtų būti vertinamas naudojant Epworth Sleepiness Scale for Children and Adolescents (ESS-CHAD) (Janssen et al., 2017; Wang et al., 2017). ESS-CHAD yra 8 klausimų savęs vertinimo klausimynas, skirtas įvertinti užmigimo ar snūduriavimo tikimybę įprastose dienos situacijose. Klausimai susiję su tokiomis situacijomis kaip sėdėjimas ir skaitymas, televizijos žiūrėjimas, sėdėjimas klasėje ar viešoje vietoje, keliavimas automobiliu kaip keleiviui, atsigulimas pailsėti po pietų, sėdėjimas ir pokalbis su kitu žmogumi, ramus sėdėjimas po pietų ir sėdėjimas valgant. Kiekvienas klausimas vertinamas nuo 0 iki 3 balų, nuo „niekada neužsnūsčiau“ iki didelės užsnūdimo tikimybės. Klausimų balai sumuojami gaunant bendrą balą nuo 0 iki 24, o didesni balai rodo didesnį deklaruojamą mieguistumą dieną. ESS-CHAD pirmiausia turėtų būti naudojama 12 metų ir vyresniems paaugliams. Tai subjektyvi atrankinė priemonė ir ji neturėtų būti naudojama kaip diagnostinis įrankis atskirai. Klausimyną galima rasti čia.

Psichikos sveikata

PSS-10, pristatytas kaip įgyvendinama trumpesnė alternatyva 2.1.3 skyriuje, turėtų būti naudojamas paauglių suvokiamam stresui vertinti (Cohen & Williamson, 1988). PSS-10 buvo tirtas paauglių imtyse, įskaitant ankstyvuosius paauglius, ir parodė priimtinas psichometrines savybes 12 metų ir vyresniems paaugliams (Kechter et al., 2019; Marakshina et al., 2024). Klausimynas vertina, kiek kasdienio gyvenimo situacijos per pastarąjį mėnesį suvokiamos kaip nenuspėjamos, nekontroliuojamos ar slegiančios. Kiekvienas klausimas vertinamas 5 balų skalėje nuo 0 („niekada“) iki 4 („labai dažnai“). Keturi teigiamai suformuluoti klausimai vertinami atvirkštine tvarka, o klausimų atsakymai sumuojami gaunant bendrą balą nuo 0 iki 40, kur didesni balai rodo didesnį suvokiamą stresą. PSS-10 turėtų būti naudojamas 12 metų ir vyresniems paaugliams, kai tik įmanoma naudojant amžiui tinkamą ir lingvistiškai validuotą versiją. Jaunesniems paaugliams suvokiamas stresas turėtų būti vertinamas tik tada, kai atitinkama kalba ir kontekstu prieinama tinkama vaikams skirta priemonė. PSS-10 nėra diagnostinis instrumentas ir neturėtų būti interpretuojamas kaip klinikinis psichikos sveikatos vertinimas. Klausimyną galima rasti čia.

Revised Children’s Anxiety and Depression Scale – 25 items (RCADS-25) turėtų būti naudojama vertinant nerimo ir depresijos simptomus paaugliams, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo. RCADS-25 yra savęs vertinimo klausimynas, skirtas 8–18 metų jaunuoliams, ir pateikia atskirus bendrųjų nerimo simptomų ir depresijos simptomų balus (Ebesutani et al., 2012). Klausimyną sudaro 25 klausimai, vertinami 4 balų atsakymų skalėje nuo 0 („niekada“) iki 3 („visada“). Nerimo balas grindžiamas 15 klausimų ir svyruoja nuo 0 iki 45, o depresijos balas grindžiamas 10 klausimų ir svyruoja nuo 0 iki 30. Bendras nerimo ir depresijos balas taip pat gali būti apskaičiuojamas susumuojant visus klausimus, o didesni balai rodo didesnį deklaruojamų simptomų sunkumą. Neapdoroti balai gali būti konvertuojami į pagal amžių ir lytį pakoreguotus T balus naudojant oficialius RCADS vertinimo išteklius. Balai turėtų būti interpretuojami kaip atrankiniai rodikliai, o ne diagnostiniai kriterijai, o padidėję balai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į paauglio klinikinį kontekstą ir vietines apsaugos ar siuntimo procedūras. Klausimynas, vertinimo gairės ir prieinamos kalbinės versijos pateikiamos oficialioje RCADS svetainėje.

Subjektyviai suvokiamas fizinis pajėgumas

IFIS, aprašytas 2.1.3 skyriuje, taip pat turėtų būti naudojamas paauglių subjektyviai suvokiamam fiziniam pajėgumui vertinti. Paaugliams skirta versija apima tuos pačius penkis klausimus. IFIS iš pradžių buvo sukurtas ir validuotas Europos paauglių populiacijoje HELENA tyrimo metu (Ortega et al., 2011). Klausimyną galima rasti čia.

Visas kalbines versijas ir versijas skirtingoms populiacijos grupėms galima rasti oficialioje IFIS svetainėje.

3.2 Gyvai atliekamas fizinio pajėgumo vertinimas

Gyvai atliekamu vertinimu siekiama papildyti savęs vertinimo informaciją amžiui tinkamomis praktinėmis su sveikata susijusio fizinio pajėgumo priemonėmis paaugliams, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo. Siūlomi testai buvo parinkti atsižvelgiant į įgyvendinamumą, minimalius įrangos poreikius ir tinkamumą skirtingose partnerių aplinkose.

Kai tai įmanoma ir tinkama, prieš fizinio pajėgumo testus turėtų būti įvertinti ūgis ir svoris, kad būtų galima apskaičiuoti kūno masės indeksą (BMI).

Aukšto prioriteto priemonės šiame protokole yra ūgis ir svoris BMI apskaičiuoti, rankos suspaudimo jėga, šuolis į tolį iš vietos ir 20-m bėgimo pirmyn-atgal testas. Šios priemonės buvo nustatytos kaip pagrindiniai Youth Fitness International Test battery for monitoring and surveillance among children and adolescents (YFIT) consensus project komponentai (Ortega et al., 2025).

Fizinio pajėgumo testų rinkiniai sąmoningai yra specifiniai pagal amžių, todėl paaugliams ir jauniems suaugusiesiems skiriasi. Rankos suspaudimo jėga yra vienintelis fizinio pajėgumo testas, bendras abiem vertinimo sistemoms; todėl likusių fizinio pajėgumo testų rezultatai neturėtų būti sujungiami ar tiesiogiai lyginami tarp šių dviejų amžiaus grupių.

Gyvas testavimas turėtų būti atliekamas tik tada, kai yra tinkama erdvė, įranga, apmokytas personalas ir pagrindinės saugos procedūros. Galutinai parenkant testus turėtų būti atsižvelgiama į paauglio klinikinę būklę, su gydymu susijusį poveikį, funkcinį pajėgumą, nuovargį, simptomus, raidos etapą ir vietines saugos procedūras.

Kai per tą pačią sesiją atliekami keli testai, rekomenduojama tvarka yra tokia: pirmiausia kūno sandaros matavimai, po to jėgos testai, o galiausiai – kardiorespiracinio pajėgumo testai, kai naudojami maksimalūs ar submaksimalūs bėgimo testai.

Toliau aprašomi aukšto prioriteto testai. Išsamesnė informacija apie standartizuotas procedūras, įrangą, vertinimą ir demonstracinius vaizdo įrašus pateikiama atviros prieigos YFIT straipsnio 3 lentelėje.

Kūno sandara

Ūgis ir svoris turėtų būti įvertinti prieš fizinio pajėgumo testus, naudojant elektronines svarstykles ir stadiometrą. Dalyviai turėtų dėvėti lengvus drabužius ir nusiauti batus. Turėtų būti atlikti du ūgio ir svorio matavimai, o išsaugoma kiekvieno jų vidutinė vertė. Svoris turėtų būti registruojamas 0,1 kg tikslumu, o ūgis – 0,1 cm tikslumu. Kūno masės indeksas turėtų būti apskaičiuojamas svorį kilogramais dalijant iš ūgio metrais kvadratu (kg/m²).

Raumenų jėga

Viršutinės kūno dalies raumenų jėga turėtų būti vertinama naudojant rankos suspaudimo jėgos testą su reguliuojamu rankos dinamometru. Rankenos plotis turėtų būti pritaikytas pagal rankos dydį, o prieš testavimą turėtų būti užregistruota dominuojanti ranka. Kai tinkama, dalyviai testą turėtų atlikti stovėdami, ranką ištiesę palei kūną, o dinamometrą laikydami atokiau nuo liemens. Kiekviena ranka turėtų būti testuojama du kartus, rankas kaitaliojant ir tarp bandymų suteikiant trumpą poilsį. Geriausias kiekvienos rankos rezultatas turėtų būti registruojamas kilogramais 0,1 kg tikslumu. Dešinės ir kairės rankos vertės turėtų būti pateikiamos atskirai, nurodant dominuojančią ranką. Rekomenduojama rankos suspaudimo jėgos testavimo padėtis pavaizduota 4 paveiksle.

Apatinių galūnių raumenų galia turėtų būti vertinama naudojant šuolio į tolį iš vietos testą ant kieto, neslidaus paviršiaus su aiškiai pažymėta starto linija ir matavimo juosta. Dalyvių prašoma iš stovimos padėties nušokti kuo toliau, atsispiriant ir nusileidžiant abiem pėdomis tuo pačiu metu. Atstumas turėtų būti matuojamas nuo starto linijos iki arčiausiai linijos esančio kulno užpakalinio krašto. Turėtų būti atlikti du tinkami bandymai, o geriausias rezultatas registruojamas artimiausio viso centimetro tikslumu. Šuolio į tolį iš vietos testo išdėstymas pavaizduotas 6 paveiksle.

6 pav. Šuolio į tolį iš vietos testas.

Kardiorespiracinis pajėgumas

Kardiorespiracinis pajėgumas turėtų būti vertinamas naudojant 20-m bėgimo pirmyn-atgal testą. Testui reikia lygaus, neslidaus 20-m takelio, aiškiai pažymėto abiejuose galuose, ir standartizuoto garso įrašo. Dalyvių prašoma bėgti pirmyn ir atgal tarp dviejų linijų pagal garso signalų ritmą. Testas pradedamas 8,5 km/h greičiu, kas minutę greitį didinant 0,5 km/h. Testas turėtų būti baigiamas, kai dalyvis sustoja dėl nuovargio arba du kartus iš eilės nespėja pasiekti linijos. Paskutinis užbaigtas puslygis turėtų būti registruojamas kaip pagrindinis rezultatas. 20-m bėgimo pirmyn-atgal testo takelis pavaizduotas 7 paveiksle.

7 pav. 20-m bėgimo pirmyn-atgal testo takelis.

Kūno sandaros ir fizinio pajėgumo rezultatų interpretavimas

Amžiui ir lyčiai specifinės norminės kūno dydžio ir fizinio pajėgumo rodiklių vertės, įskaitant rankos suspaudimo jėgą, šuolį į tolį iš vietos ir 20-m bėgimo pirmyn-atgal testą, pateikiamos FitBack European reference values publikacijoje (Ortega et al., 2023). Pagrindiniame straipsnyje pateikiamos fizinio pajėgumo rodiklių norminės lentelės ir procentilių kreivės, o papildomoje medžiagoje pateikiamos papildomos kūno sandaros rodiklių norminės vertės.

Šios norminės vertės gali padėti aprašomajai interpretacijai ir individualios pažangos stebėsenai laikui bėgant. Jos neturėtų būti laikomos klinikinėmis diagnostinėmis ribomis ir turėtų būti interpretuojamos atsižvelgiant į raidos etapą, klinikinį kontekstą ir pakartotinių vertinimų rezultatus.

4. Rekomenduojamų vertinimo priemonių ir reikalingų medžiagų santrauka

Toliau pateiktose lentelėse pateikiama praktinė šiame protokole aprašytų vertinimo priemonių apžvalga. Jose apibendrinamos pagrindinės vertinamos sritys, rekomenduojami instrumentai arba lauko sąlygomis atliekami testai, pagrindiniai gaunami rezultatai ir, kai taikoma, gyvai atliekamam vertinimui reikalingos medžiagos. Klausimynais pagrįstų priemonių atveju santraukos lentelėse taip pat nurodomi atitinkami licencijavimo arba prieigos reikalavimai, siekiant padėti įgyvendinimui partnerių centruose.

Internetinio vertinimo rekomendacijos pateikiamos atskirai jauniems suaugusiesiems ir paaugliams, atsižvelgiant į 2 ir 3 skyriuose aprašytą pagal amžių parinktą klausimynų pasirinkimą. 1 lentelėje apibendrinamos rekomenduojamos internetinio vertinimo priemonės jauniems suaugusiesiems, gyvenantiems su vėžiu ir po jo, o 2 lentelėje pateikiamos atitinkamos paaugliams skirtos priemonės.

1 lentelė. Rekomenduojamos internetinio vertinimo priemonės jauniems suaugusiesiems, gyvenantiems su vėžiu ir po jo

2 lentelė. Rekomenduojamos internetinio vertinimo priemonės paaugliams, gyvenantiems su vėžiu ir po jo

3 ir 4 lentelėse apibendrintos rekomenduojamos gyvai atliekamo vertinimo priemonės atitinkamai jauniems suaugusiesiems ir paaugliams. Jos skirtos kaip praktinis įgyvendinimo orientyras ir turėtų būti skaitomos kartu su išsamiomis procedūromis, saugos aspektais ir pritaikymais, aprašytais atitinkamuose šio protokolo skyriuose.

3 lentelė. Rekomenduojamos gyvai atliekamo vertinimo priemonės jauniems suaugusiesiems, gyvenantiems su vėžiu ir po jo

*Pasirenkamos kūno sudėties priemonės turėtų būti įtraukiamos tik tada, kai yra tinkama įranga, apmokytas personalas ir vietinės procedūros.

4 lentelė. Rekomenduojamos gyvai atliekamo vertinimo priemonės paaugliams, gyvenantiems su vėžiu ir po jo

Šioje lentelėje pateiktos priemonės atitinka pagrindinius kūno dydžio ir fizinio pajėgumo rodiklius, nustatytus Youth Fitness International Test (YFIT) konsensuso projekte.

5. Sauga, kontraindikacijos ir pritaikymai

Toliau pateikti saugos aspektai, kontraindikacijos ir pritaikymai pirmiausia taikomi šio protokolo gyvai atliekamiems fizinio pajėgumo vertinimo komponentams.

Fizinis aktyvumas, fiziniai pratimai ir fizinio pajėgumo vertinimas paprastai laikomi saugiais ir naudingais jauniems žmonėms, gyvenantiems sergant vėžiu ir po jo, kai jie yra tinkamai individualizuoti ir prižiūrimi (Campbell et al., 2019; Wurz et al., 2021). Tačiau vertinant turėtų būti atsižvelgiama į su vėžiu susijusius vėlyvuosius padarinius, esamus simptomus, gydymo būklę, funkcinį pajėgumą ir dalyvio autonomiją.

Fizinio pajėgumo testavimas nėra privalomas. Atskiri testai gali būti pritaikomi, atidedami arba nutraukiami pagal atitinkamas medicinines rekomendacijas ar apribojimus, dalyvio esamą sveikatos būklę ir tinkamai apmokyto personalo sprendimą. Prieš vertinimą turi būti užbaigtos taikytinos sutikimo procedūros; daugiau informacijos apie sutikimą, pritarimą ir duomenų valdymą pateikiama 6 skyriuje.

5.1 Prieš vertinimą ir saugos patikra

Prieš gyvai atliekamą testavimą tinkamai apmokytas personalas turėtų patvirtinti tinkamumą dalyvauti, aktualias medicinines rekomendacijas ar apribojimus ir dalyvio norą tą dieną dalyvauti. Trumpa saugos patikra turėtų apimti nesenus ar esamus simptomus, įskaitant skausmą, neįprastą nuovargį, galvos svaigimą, alpimą, dusulį, karščiavimą ar infekcijos požymius, taip pat neseniai atliktą operaciją, traumą, su gydymu susijusius nuogąstavimus ar su vaistais susijusias problemas, kurios gali turėti įtakos saugiam dalyvavimui.

Dalyvių taip pat turėtų būti klausiama, ar jie jaučiasi galintys užbaigti planuojamą vertinimą. Jei simptomai yra nauji, blogėjantys ar galintys kelti susirūpinimą, atitinkamas testas turėtų būti pritaikytas, atidėtas arba nukeltas. Sprendimo netęsti priežastis turėtų būti užfiksuota.

Prieš pradedant testavimą, dalyviams turėtų būti aiškiai paaiškinta sesija, įskaitant testų tikslą ir eiliškumą, tikėtiną pastangų lygį ir jų teisę bet kuriuo metu pristabdyti, atsisakyti arba nutraukti bet kurį testą. Prieš dinaminius ar pastangų reikalaujančius testus turėtų būti atliktas trumpas apšilimas, ypač prieš testus, susijusius su apatinės kūno dalies jėga, mobilumu, šokinėjimu ar bėgimu. Tai gali apimti lengvą ėjimą, švelnius mobilumo pratimus ir mažo intensyvumo planuojamo judesio pakartojimą.

Šis protokolas nepakeičia klinikinės fizinio krūvio patikros ar medicininių sprendimų priėmimo. Personalas, kuriam reikia išsamesnių gairių dėl absoliučių ir santykinių kontraindikacijų fizinio krūvio testavimui, turėtų remtis su vėžiu susijusiomis fizinių pratimų gairėmis jauniems suaugusiesiems ir paaugliams (Campbell et al., 2019; Wurz et al., 2021), taip pat naujausiu American College of Sports Medicine Guidelines for Exercise Testing and Prescription leidimu. Šie šaltiniai turėtų būti naudojami kartu su vietiniais klinikiniais algoritmais ir būklei specifinėmis medicininėmis rekomendacijomis.

5.2 Pritaikymai ir su konkrečiais testais susiję aspektai

Testų parinkimas ir atlikimas turėtų būti pritaikomi atsižvelgiant į esamus simptomus, su gydymu susijusius padarinius, funkcinius ribojimus ir atitinkamas medicinines rekomendacijas. Bet kuris neatliktas ar pakeistas testas turėtų būti dokumentuotas kartu su tokio sprendimo priežastimi (Campbell et al., 2019; Wurz et al., 2021).

Dalyviams, kuriems yra viršutinių galūnių skausmas, neseniai atlikta operacija, sumažėjusi judesių amplitudė, ryškus silpnumas, periferinė neuropatija, su limfedema susiję simptomai ar kiti viršutinių galūnių sutrikimai, plaštakos suspaudimo jėgos testavimas turėtų būti atitinkamai pritaikytas, atidėtas arba praleistas.

Dalyviams, kuriems yra apatinių galūnių skausmas, sutrikusi pusiausvyra, judumo ribojimai, periferinė neuropatija, neseniai atlikta operacija, raumenų ir kaulų sistemos trauma ar kiti apatinių galūnių sutrikimai, testai, apimantys ėjimą, atsistojimą nuo kėdės, šokinėjimą ar bėgimą, turėtų būti atitinkamai pritaikomi, atidedami arba praleidžiami. Šuolis į tolį iš vietos ir 20 m bėgimo pirmyn ir atgal testas neturėtų būti atliekami, kai smūginio pobūdžio krūvis, greiti krypties pokyčiai ar maksimalios pastangos nėra tinkami. 20 m bėgimo pirmyn ir atgal testas turėtų būti atliekamas tik tada, kai tai yra kliniškai tinkama, prižiūrint tinkamai apmokytam personalui ir laikantis vietinių saugos bei skubios pagalbos procedūrų.

Kai yra kaulų trapumas, žinomi ar įtariami kaulų pažeidimai, su skeleto pažeidimu susijęs skausmas ar kiti struktūriniai pakitimai, smūginio pobūdžio ar didelio intensyvumo testai turėtų būti svarstomi tik gavus atitinkamą klinikinę rekomendaciją. Parenkant testus pirmenybė turėtų būti teikiama saugumui, komfortui ir funkciniam aktualumui, o ne visos vertinimo baterijos užbaigimui (Campbell et al., 2019).

Kardiorespiraciniai testai, ypač maksimalūs ar beveik maksimalūs testai, turėtų būti pritaikomi arba atidedami esant reikšmingam nuovargiui, nepaaiškinamam dusuliui, galvos svaigimui, krūtinės skausmui, ūmiai ligai ar kitiems simptomams, kurie gali paveikti saugų fizinio krūvio toleravimą. Kai tinkama, gali būti svarstomos mažesnio intensyvumo alternatyvos.

5.3 Vertinimo metu

Personalas turėtų stebėti dalyvį viso vertinimo metu dėl matomo diskomforto, neįprasto nuovargio, skausmo, galvos svaigimo, pusiausvyros sutrikimų, dusulio ar kitų požymių, kurie gali turėti įtakos saugiam dalyvavimui.

Dalyviams turėtų būti leidžiama bet kuriuo metu pristabdyti, pailsėti arba nutraukti atskirą testą. Testavimas turėtų būti nedelsiant sustabdytas, jei to paprašo dalyvis arba jei atsiranda nerimą keliančių simptomų, įskaitant krūtinės skausmą, alpimą ar būseną prieš alpimą, stiprų galvos svaigimą, ryškų dusulį, staigų silpnumą ar ūmų skausmą.

Poilsio laikotarpiai turėtų būti suteikiami tarp testų ir, kai reikia, pratęsiami atsižvelgiant į simptomus, atsistatymą ir subjektyviai juntamą krūvį. Testai, reikalaujantys didesnių pastangų, susiję su smūginiu krūviu ar greitais krypties pokyčiais, turėtų būti tęsiami tik tada, kai dalyvis atrodo pakankamai atsigavęs ir nori tęsti.

Bet koks neatidėliotinas nukrypimas nuo protokolo, testo pertraukimas, dalyvio nurodytas simptomas ar nepageidaujamas reiškinys turėtų būti užfiksuotas vertinimo metu, įskaitant atitinkamą testą ir visus atliktus veiksmus.

Šios stebėsenos, poilsio ir testavimo nutraukimo procedūros atitinka su vėžiu susijusias fizinių pratimų gaires, rekomenduojančias individualizuotą priežiūrą ir simptomais grindžiamą vertinimo veiklų koregavimą (Campbell et al., 2019; Wurz et al., 2021).

5.4 Po vertinimo ir dokumentavimas

Po vertinimo dalyviams turėtų būti suteikta pakankamai laiko atsigauti, taip pat jų turėtų būti paklausta, ar vertinimo metu arba iškart po testavimo jie patyrė skausmą, galvos svaigimą, neįprastą nuovargį, dusulį ar kitus nerimą keliančius simptomus.

Kiekvieno testo atlikimas arba neatlikimas turėtų būti užfiksuotas kartu su bet kokiu pritaikymu, pertraukimu, nukrypimu nuo protokolo ar nepageidaujamu reiškiniu. Jei testas nebuvo atliktas arba buvo nutrauktas, priežastis turėtų būti dokumentuota.

Dalyviams, pranešantiems apie išliekančius ar nerimą keliančius simptomus, turėtų būti rekomenduojama susisiekti su savo sveikatos priežiūros komanda arba laikytis atitinkamo vietinio klinikinio algoritmo. Bet koks nepageidaujamas reiškinys, dėl kurio reikia tolesnių veiksmų, turėtų būti valdomas ir pranešamas pagal įgyvendinančio partnerio nustatytas procedūras.

6. Duomenų rinkimas, vertinimas ir suderinimas

6.1 Sutikimas ir duomenų apsauga

Prieš renkant bet kokius asmens ar su sveikata susijusius duomenis, dalyviams turėtų būti pateikta aiški ir prieinama informacija apie vertinimo tikslą, renkamus duomenis, savanorišką dalyvavimo pobūdį, duomenų naudojimą ir saugojimą bei atitinkamus kontaktinius duomenis klausimams ar sutikimo atšaukimui.

Jaunų suaugusiųjų atveju informuotas sutikimas turėtų būti gaunamas tiesiogiai iš dalyvio prieš pradedant bet kokį vertinimą. Dalyvavimas viso vertinimo metu turėtų išlikti savanoriškas, o dalyviai turėtų turėti galimybę atsisakyti atsakyti į atskirus klausimus arba nutraukti bet kurį klausimyną ar fizinio pajėgumo testą nenurodydami priežasties.

Paauglių atveju, kai to reikalauja taikomos etinės, teisinės ir institucinės procedūros, turėtų būti gaunamas tėvų ar globėjų sutikimas ir paauglio pritarimas. Paaugliams teikiama informacija turėtų būti pateikta pagal amžių suprantama kalba ir joje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad jie gali atsisakyti atsakyti į atskirus klausimus arba bet kuriuo metu nutraukti vertinimą.

Prieš pradedant duomenų rinkimą, kiekvienas įgyvendinantis partneris turėtų gauti kompetentingo mokslinių tyrimų etikos komiteto arba atitinkamos institucinės peržiūros institucijos patvirtinimą, kaip reikalaujama pagal taikomas nacionalines ir institucines procedūras. Jei formalus etinis patvirtinimas nereikalingas, bet kokia išimtis ar lygiavertis institucinis sprendimas turėtų būti dokumentuotas. Atitinkamas patvirtinimo arba nuorodos numeris taip pat turėtų būti užregistruotas, kai taikoma.

Sutikimas dalyvauti vertinime turėtų būti dokumentuojamas atskirai nuo duomenų apsaugos procedūrų. Kiekvienas įgyvendinantis partneris turėtų užtikrinti, kad asmens ir su sveikata susiję duomenys būtų renkami, saugomi ir tvarkomi laikantis GDPR ir taikomų nacionalinių bei institucinių reikalavimų, įskaitant tinkamo teisinio pagrindo ir apsaugos priemonių, taikomų su sveikata susijusių duomenų tvarkymui, nustatymą.

6.2 Rekomenduojami duomenų registravimo ir nuoseklumo aspektai

Kai duomenys renkami skirtingose aplinkose, rekomenduojama naudoti dalyvio identifikavimo kodą, kad būtų galima susieti internetinio klausimyno atsakymus ir kontaktinio vertinimo įrašus neįtraukiant tiesiogiai identifikuojančios informacijos į darbinį ar analizės duomenų rinkinį.

Siekiant užtikrinti palyginamumą, įrašuose gali būti nurodomas dalyvio ID, šalis arba partnerio vieta, naudota kalbinė versija, vertinimo data, vertintojo ID kontaktiniams testams ir, kai aktualu, vertinimo banga arba laiko taškas.

Rekomenduojama parengti pagrindinį duomenų žodyną, kuriame būtų dokumentuojami kintamųjų pavadinimai, etiketės, leidžiami atsakymų variantai, matavimo vienetai, vertinimo taisyklės ir visi išvestiniai kintamieji. Standartiniai atsakymų variantai, skirti trūkstamiems ar nepilniems duomenims, taip pat gali būti suderinti iš anksto, pavyzdžiui: neklausta, atsisakyta, netaikoma, neatlikta dėl saugumo sumetimų, neatlikta dalyvio pasirinkimu, įrangos problema, techninė problema arba kita priežastis.

Kontaktinių fizinio pajėgumo testų atveju vertinimo įraše pageidautina nurodyti testo pavadinimą, bandymų skaičių, galutinę reikšmę, matavimo vienetą ir komentarus arba neužbaigimo priežastį. Paprastas struktūros pavyzdys pateiktas 5 lentelėje.

5 lentelė. Kontaktinio vertinimo įrašo pavyzdys jauniems suaugusiesiems

Ta pati registravimo struktūra gali būti pritaikyta paauglių vertinimams, įskaitant ūgį, svorį, dešinės ir kairės rankos suspaudimo jėgą, šuolį į tolį iš vietos ir 20 m bėgimo pirmyn-atgal testo rezultatus, kartu nurodant bet kokius pritaikymus ar neužbaigimo priežastis.

Siekiant palaikyti suderinimą tarp dalyvaujančių vietų, su testu susijusios procedūros, galinčios turėti įtakos rezultatams, įskaitant įrangą, dalyvio padėtį, bandymų skaičių, poilsio laikotarpius ir testo nutraukimo kriterijus, turėtų būti standartizuotos visais įmanomais atvejais ir dokumentuotos.

Kai dalyviai vertinami daugiau nei vienu laiko tašku, kai tik įmanoma, turėtų būti naudojama ta pati validuota klausimyno versija, testo protokolas, įrangos tipas ir vertinimo procedūros. Bet koks kalbinės versijos, įrangos, vertintojo, testavimo sąlygų ar protokolo pritaikymų pakeitimas turėtų būti dokumentuotas, nes šie veiksniai gali turėti įtakos palyginamumui laikui bėgant.

6.3 Vertinimas ir interpretavimas

Klausimynų balai ir lauko sąlygomis atliekamų fizinio pajėgumo vertinimų rezultatai turėtų būti apskaičiuojami pagal oficialias konkretaus instrumento, protokolo ir naudotos validuotos kalbinės versijos instrukcijas. Išvestiniai kintamieji, tokie kaip kūno masės indeksas, ėjimo greitis, fizinio aktyvumo rodikliai ar klausimyno skalių balai, turėtų būti nustatomi pagal iš anksto apibrėžtas ir dokumentuotas vertinimo procedūras.

Pripažintos pamatinės vertės, norminiai duomenys arba ribinės reikšmės priemonėms, įtrauktoms į šį protokolą, nurodomos atitinkamuose skyriuose, kai jos yra prieinamos. Šios vertės gali padėti interpretuoti rezultatus ir nustatyti galimas sritis, kurioms reikia didesnio dėmesio. Tačiau pamatinės vertės ir ribinės reikšmės gali būti atnaujinamos tobulėjant moksliniams įrodymams, todėl jos turėtų būti interpretuojamos naudojant naujausius prieinamus validuotus šaltinius.

Atskiriems instrumentams taikomi amžiaus intervalai ir prieinamos pamatinės vertės ne visada gali tiksliai atitikti šiame protokole apibrėžtas tikslines amžiaus grupes, nes juos lemia pirminiai validavimo tyrimai ir norminiai duomenų rinkiniai. Instrumentai turėtų būti taikomi amžiaus intervale, kurį pagrindžia jų validavimo įrodymai ir oficialios gairės. Rezultatams interpretuoti, kai tik įmanoma, turėtų būti naudojamos pagal amžių specifinės pamatinės vertės, apimančios dalyvio amžių. Kai tiksliam amžiui pamatinės vertės nėra ir nėra nustatyta pripažintos ribinės reikšmės, atsargiai gali būti naudojama artimiausia prieinama pagal amžių specifinė pamatinė vertė kaip apytikris aprašomasis orientyras. Tokia ekstrapoliacija turėtų būti aiškiai pripažinta ir neturėtų būti interpretuojama kaip validuota klinikinė riba ar diagnostinė klasifikacija.

Rezultatai neturėtų būti interpretuojami izoliuotai ar naudojami kaip diagnostinis vertinimas. Be palyginimo su pamatinėmis vertėmis, to paties dalyvio pokyčiai laikui bėgant gali suteikti vertingos informacijos apie funkcinę pažangą, stabilumą ar blogėjimą. Interpretuojant reikėtų atsižvelgti į dalyvio amžių, lytį, klinikinę anamnezę, su gydymu susijusį poveikį, esamus simptomus, funkcinį pajėgumą ir vertinimo sąlygas.

Kai rezultatai kelia klinikinį susirūpinimą arba gali turėti įtakos sprendimams dėl fizinio aktyvumo, reabilitacijos ar tolesnės priežiūros, interpretavimas turėtų būti pagrįstas tinkamu klinikiniu vertinimu ir, kai aktualu, konsultacija su kvalifikuotais sveikatos priežiūros ar fizinio aktyvumo specialistais.

6.4 Nerimą keliančių klausimyno atsakymų valdymas

Prieš pradedant duomenų rinkimą, kiekvienas įgyvendinantis partneris turėtų nustatyti aiškią vietinę procedūrą, kaip peržiūrėti ir reaguoti į potencialiai nerimą keliančius klausimyno rezultatus, ypač susijusius su nerimu, depresija, suvokiamu stresu ar kitais psichologinio distreso rodikliais. Rezultatus turėtų peržiūrėti tinkamai apmokyti darbuotojai, vadovaudamiesi kiekvienam instrumentui skirtomis validuotomis vertinimo ir interpretavimo gairėmis.

Kai balai rodo padidėjusius simptomus arba kelia susirūpinimą, dalyviams turėtų būti pasiūlytas tinkamas tolesnis veiksmas pagal vietinius klinikinius, apsaugos ir nukreipimo kelius. Konkrečios ribos ir veiksmai turėtų būti iš anksto apibrėžti kiekvieno įgyvendinančio partnerio, atsižvelgiant į naudojamą instrumentą, dalyvio amžių, klinikinį kontekstą ir taikomas institucines procedūras. Klausimynų balai turėtų būti laikomi atrankos rodikliais, o ne diagnostiniais vertinimais.

Kai atsakymai rodo tiesioginę ar rimtą riziką dalyvio saugumui ar gerovei, atitinkama vietinė skubi apsaugos ar klinikinė procedūra turėtų būti taikoma nedelsiant.

7. Deklaracijos

7.1 Finansavimas ir atsakomybės apribojimas

Šis projektas gavo finansavimą iš Europos Sąjungos EU4Health programos pagal dotacijos sutartį Nr. 101219053.

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus(-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos sveikatos ir skaitmeninės vykdomosios agentūros (HaDEA) poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją skirianti institucija negali būti laikomos už juos atsakingomis.

7.2 Generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas

ChatGPT (OpenAI) buvo naudojamas rengiant šį protokolą kalbos redagavimui, aiškumui ir skaitomumui gerinti bei padėti tobulinti ir struktūruoti pasirinktas dalis. ChatGPT taip pat buvo naudojamas iliustracinėms figūroms, vaizduojančioms pasirinktas fizinio pajėgumo vertinimo procedūras, generuoti, remiantis autorių pateiktomis užklausomis ir specifikacijomis.

Visą DI pagalba parengtą tekstą ir figūras autoriai peržiūrėjo dėl tikslumo, mokslinio tinkamumo ir atitikties protokolui. Vertinimo instrumentų parinkimas, metodologiniai sprendimai, įrodymų interpretavimas ir galutinis turinys išlieka autorių atsakomybė. Šiame dokumente nepateikiami jokie DI sugeneruoti duomenys, tyrimų išvados ar empiriniai rezultatai.

Nuorodos

1. Aaronson, N. K., Ahmedzai, S., Bergman, B., Bullinger, M., Cull, A., Duez, N. J., Filiberti, A., Flechtner, H., Fleishman, S. B., Haes, J. C. J. M. D., Kaasa, S., Klee, M., Osoba, D., Razavi, D., Rofe, P. B., Schraub, S., Sneeuw, K., Sullivan, M., & Takeda, F. (1993). Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos QLQ-C30: gyvenimo kokybės instrumentas, skirtas naudoti tarptautiniuose klinikiniuose onkologijos tyrimuose. Journal of the National Cancer Institute, 85(5), 365–376. https://doi.org/10.1093/JNCI/85.5.365
2. Andrews, A. W., Vallabhajosula, S., Boise, S., & Bohannon, R. W. (2023). Norminis ėjimo greitis skiriasi pagal amžių ir lytį, bet ne pagal geografinį regioną: sisteminė apžvalga. Journal of Physiotherapy, 69(1), 47–52. https://doi.org/10.1016/j.jphys.2022.11.005
3. Bowman, A., Denehy, L., Benjemaa, A., Crowe, J., Bruns, E., Hall, T., Traill, A., & Edbrooke, L. (2023). 30 sekundžių atsisėdimo-atsistojimo testo, atliekamo telemedicinos būdu, įgyvendinamumas ir saugumas: stebimasis tyrimas. PM & R : The Journal of Injury, Function, and Rehabilitation, 15(1), 31–40. https://doi.org/10.1002/PMRJ.12783
4. Buysse, D. J., Reynolds, C. F., Monk, T. H., Berman, S. R., & Kupfer, D. J. (1989). Pitsburgo miego kokybės indeksas: naujas instrumentas psichiatrinei praktikai ir tyrimams. Psychiatry Research, 28(2), 193–213. https://doi.org/10.1016/0165-1781(89)90047-4
5. Cabanas-Sánchez, V., Martínez-Gómez, D., Esteban-Cornejo, I., Castro-Piñero, J., Conde-Caveda, J., & Veiga, Ó. L. (2018). Jaunimo laisvalaikio sėdimo elgesio klausimyno (YLSBQ) patikimumas ir validumas. Journal of Science and Medicine in Sport, 21(1), 69–74. https://doi.org/10.1016/J.JSAMS.2017.10.031
6. Campbell, K. L., Winters-Stone, K. M., Wiskemann, J., May, A. M., Schwartz, A. L., Courneya, K. S., Zucker, D. S., Matthews, C. E., Ligibel, J. A., Gerber, L. H., Morris, G. S., Patel, A. V., Hue, T. F., Perna, F. M., & Schmitz, K. H. (2019). Fizinio aktyvumo gairės vėžį išgyvenusiems asmenims: tarptautinio daugiadalykio apskritojo stalo konsensuso pareiškimas. Medicine and Science in Sports and Exercise, 51(11), 2375–2390. https://doi.org/10.1249/MSS.0000000000002116
7. Cantarero-Villanueva, I., Fernández-Lao, C., Díaz-Rodríguez, L., Fernández-De-Las-Peñas, C., Ruiz, J. R., & Arroyo-Morales, M. (2012). Plaštakos suėmimo jėgos testas kaip funkcijos matas krūties vėžį išgyvenusioms moterims: ryšys su su vėžiu susijusiais simptomais ir fiziniais bei fiziologiniais parametrais. American Journal of Physical Medicine & Rehabilitation, 91(9), 774–782. https://doi.org/10.1097/PHM.0B013E31825F1538
8. Cappelleri, J. C., Bushmakin, A. G., Gerber, R. A., Leidy, N. K., Sexton, C. C., Lowe, M. R., & Karlsson, J. (2009). Trijų veiksnių valgymo klausimyno-R21 psichometrinė analizė: didelės įvairialypės nutukusių ir nenutukusių dalyvių imties rezultatai. International Journal of Obesity, 33(6), 611–620. https://doi.org/10.1038/ijo.2009.74
9. Cohen, S., Kamarck, T., & Mermelstein, R. (1983). Bendras suvokiamo streso matas. Journal of Health and Social Behavior, 24(4), 385–396. https://doi.org/10.2307/2136404
10. Cohen, S., & Williamson, G. M. (1988). Suvokiamas stresas Jungtinių Amerikos Valstijų tikimybinėje imtyje. Knygoje S. Spacapan & S. Oskamp (red.), Sveikatos socialinė psichologija: Klaremonto taikomosios socialinės psichologijos simpoziumas (31–67 p.). Sage Publications.
11. Craig, C. L., Marshall, A. L., Sjöström, M., Bauman, A. E., Booth, M. L., Ainsworth, B. E., Pratt, M., Ekelund, U., Yngve, A., Sallis, J. F., & Oja, P. (2003). Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas: 12 šalių patikimumas ir validumas. Medicine and Science in Sports and Exercise, 35(8), 1381–1395. https://doi.org/10.1249/01.MSS.0000078924.61453.FB
12. Crapo, R. O., Casaburi, R., Coates, A. L., Enright, P. L., MacIntyre, N. R., McKay, R. T., Johnson, D., Wanger, J. S., Zeballos, R. J., Bittner, V., & Mottram, C. (2002). ATS pareiškimas: šešių minučių ėjimo testo gairės. American Journal of Respiratory and Critical Care Medicine, 166(1), 111–117. https://doi.org/10.1164/ajrccm.166.1.at1102
13. Dourado, V. Z., Nishiaka, R. K., Simões, M. S. M. P., Lauria, V. T., Tanni, S. E., Godoy, I., Gagliardi, A. R. T., Romiti, M., & Arantes, R. L. (2021). Suaugusiųjų kardiorespiracinio pajėgumo klasifikavimas naudojant šešių minučių ėjimo testą: palyginimas su kardiopulmoniniu krūvio testavimu. Pulmonology, 27(6), 500–508. https://doi.org/10.1016/j.pulmoe.2021.03.006
14. Ebesutani, C., Reise, S. P., Chorpita, B. F., Ale, C., Regan, J., Young, J., Higa-Mc Millan, C., & Weisz, J. R. (2012). Peržiūrėta vaikų nerimo ir depresijos skalės trumpoji versija: skalės sutrumpinimas taikant eksploracinį bifaktorinį plataus nerimo faktoriaus modeliavimą. Psychological Assessment, 24(4), 833–845. https://doi.org/10.1037/A0027283
15. Ewing, J. E., King, M. T., & Smith, N. F. (2009). Modifikuotų PedsQL bendrųjų pagrindinių skalių ir vėžio modulio skalių formų validavimas paaugliams ir jauniems suaugusiesiems (AYA), sergantiems vėžiu arba kraujo sutrikimu. Quality of Life Research : An International Journal of Quality of Life Aspects of Treatment, Care and Rehabilitation, 18(2), 231–244. https://doi.org/10.1007/S11136-008-9424-4
16. Gallagher, D., Heymsfield, S. B., Heo, M., Jebb, S. A., Murgatroyd, P. R., & Sakamoto, Y. (2000). Sveiki kūno riebalų procentiniai intervalai: gairių rengimo pagal kūno masės indeksą metodas. American Journal of Clinical Nutrition, 72(3), 694–701. https://doi.org/10.1093/ajcn/72.3.694
17. García-Conesa, M. T., Philippou, E., Pafilas, C., Massaro, M., Quarta, S., Andrade, V., Jorge, R., Chervenkov, M., Ivanova, T., Dimitrova, D., Maksimova, V., Smilkov, K., Ackova, D. G., Miloseva, L., Ruskovska, T., Deligiannidou, G. E., Kontogiorgis, C. A., & Pinto, P. (2020). 14 punktų Viduržemio jūros dietos laikymosi vertinimo klausimyno (MEDAS) validumo tyrimas: tarptautinis tyrimas septyniose Europos šalyse aplink Viduržemio jūros regioną. Nutrients, 12(10), 1–18. https://doi.org/10.3390/NU12102960
18. Giesinger, J. M., Loth, F. L. C., Aaronson, N. K., Arraras, J. I., Caocci, G., Efficace, F., Groenvold, M., van Leeuwen, M., Petersen, M. A., Ramage, J., Tomaszewski, K. A., Young, T., & Holzner, B. (2020). Klinikinės svarbos slenksčiai buvo nustatyti siekiant pagerinti EORTC QLQ-C30 interpretavimą klinikinėje praktikoje ir tyrimuose. Journal of Clinical Epidemiology, 118, 1–8. https://doi.org/10.1016/j.jclinepi.2019.10.003
19. Herdman, M., Gudex, C., Lloyd, A., Janssen, M., Kind, P., Parkin, D., Bonsel, G., & Badia, X. (2011). Naujos penkių lygių EQ-5D versijos (EQ-5D-5L) sukūrimas ir preliminarus testavimas. Quality of Life Research : An International Journal of Quality of Life Aspects of Treatment, Care and Rehabilitation, 20(10), 1727–1736. https://doi.org/10.1007/S11136-011-9903-X
20. IPAQ Research Committee. (2005). Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno (IPAQ) duomenų apdorojimo ir analizės gairės – trumpoji ir ilgoji formos.
21. Janssen, K. C., Phillipson, S., O’Connor, J., & Johns, M. W. (2017). Epworth mieguistumo skalės vaikams ir paaugliams validavimas naudojant Rasch analizę. Sleep Medicine, 33, 30–35. https://doi.org/10.1016/j.sleep.2017.01.014
22. Janz, K. F., Lutuchy, E. M., Wenthe, P., & Levy, S. M. (2008). Vaikų ir paauglių aktyvumo matavimas naudojant savarankišką vertinimą: PAQ-C ir PAQ-A. Medicine and Science in Sports and Exercise, 40(4), 767–772. https://doi.org/10.1249/MSS.0b013e3181620ed1
23. Jones, C. J., Rikli, R. E., & Beam, W. C. (1999). 30 s atsistojimo nuo kėdės testas kaip apatinių galūnių jėgos matas bendruomenėje gyvenantiems vyresnio amžiaus suaugusiesiems. Research Quarterly for Exercise and Sport, 70(2), 113–119. https://doi.org/10.1080/02701367.1999.10608028
24. Kear, B. M., Guck, T. P., & McGaha, A. L. (2017). Timed Up and Go (TUG) testas: norminės pamatinės vertės 20–59 metų amžiui ir sąsajos su fizinės bei psichikos sveikatos rizikos veiksniais. Journal of Primary Care & Community Health, 8(1), 9–13. https://doi.org/10.1177/2150131916659282
25. Kechter, A., Black, D. S., Riggs, N. R., Warren, C. M., Ritt-Olson, A., Chou, C. P., & Pentz, M. A. (2019). Suvokiamo streso skalės veiksniai skirtingai siejasi su sąmoningumo nuostata ir vykdomąja funkcija ankstyvoje paauglystėje. Journal of Child and Family Studies, 28(3), 814–821. https://doi.org/10.1007/S10826-018-01313-4
26. Kim, H.-J., Park, I., Lee, H. J., & Lee, O. (2016). Ėjimo greičio, matuojamo skirtingu ėjimo tempu ir skirtingais atstumais, patikimumas ir validumas vyresnio amžiaus suaugusiųjų bendros sveikatos, fizinės funkcijos ir lėtinių ligų atžvilgiu. Journal of Exercise Nutrition & Biochemistry, 20(3), 46–50. https://doi.org/10.20463/jenb.2016.09.20.3.7
27. Kowalski, K. C., Crocker, P. R. E., & Donen, R. M. (2004). Fizinio aktyvumo klausimyno vyresniems vaikams (PAQ-C) ir paaugliams (PAQ-A) vadovas. College of Kinesiology, University of Saskatchewan.
28. Lean, M. E. J., Han, T. S., & Morrison, C. E. (1995). Liemens apimtis kaip rodiklis, parodantis svorio valdymo poreikį. BMJ (Clinical Research Ed.), 311(6998), 158. https://doi.org/10.1136/BMJ.311.6998.158
29. Lein, D. H., Alotaibi, M., Almutairi, M., & Singh, H. (2022). 30 sekundžių atsistojimo nuo kėdės testo norminės pamatinės vertės ir validumas sveikiems jauniems suaugusiesiems. International Journal of Sports Physical Therapy, 17(5), 907–914. https://doi.org/10.26603/001C.36432
30. Marakshina, J., Adamovich, T., Vasin, G., Ismatullina, V., Lobaskova, M., Malykh, A., Kolyasnikov, P., Tabueva, A., Zakharov, I., & Malykh, S. (2024). Suvokiamo streso skalės faktorių struktūra ir psichometrinės savybės Rusijos paauglių imtyje. Scientific Reports, 14(1). https://doi.org/10.1038/S41598-023-51104-1
31. Martínez-González, M. A., García-Arellano, A., Toledo, E., Salas-Salvadó, J., Buil-Cosiales, P., Corella, D., Covas, M. I., Schröder, H., Arós, F., Gómez-Gracia, E., Fiol, M., Ruiz-Gutiérrez, V., Lapetra, J., Lamuela-Raventos, R. M., Serra-Majem, L., Pintó, X., Muñoz, M. A., Wärnberg, J., Ros, E., & Estruch, R. (2012). 14 punktų Viduržemio jūros dietos vertinimo priemonė ir nutukimo indeksai tarp didelės rizikos tiriamųjų: PREDIMED tyrimas. PLoS ONE, 7(8). https://doi.org/10.1371/journal.pone.0043134
32. Musoro, J. Z., Coens, C., Sprangers, M. A. G., Brandberg, Y., Groenvold, M., Flechtner, H. H., Cocks, K., Velikova, G., Dirven, L., Greimel, E., Singer, S., Pogoda, K., Gamper, E. M., Sodergren, S. C., Eggermont, A., Koller, M., Reijneveld, J. C., Taphoorn, M. J. B., King, M. T., & Bottomley, A. (2023). Mažiausiai svarbūs skirtumai, skirti interpretuoti EORTC QLQ-C30 pokyčių balus laikui bėgant: 21 klinikinio tyrimo, apimančio devynis skirtingus vėžio tipus, sintezė. European Journal of Cancer, 188, 171–182. https://doi.org/10.1016/j.ejca.2023.04.027
33. National Institute for Health and Care Excellence. (2025). Antsvorio ir nutukimo valdymas (NICE guideline NG246). www.nice.org.uk/guidance/ng246
34. Ortega, F. B., Leskošek, B., Blagus, R., Gil-Cosano, J. J., Mäestu, J., Tomkinson, G. R., Ruiz, J. R., Mäestu, E., Starc, G., Milanovic, I., Tammelin, T. H., Sorić, M., Scheuer, C., Carraro, A., Kaj, M., Csányi, T., Sardinha, L. B., Lenoir, M., Emeljanovas, A., … Jurak, G. (2023). Europos vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo panorama: atnaujintos pamatinės vertės, fizinio pajėgumo žemėlapiai ir šalių reitingai, pagrįsti beveik 8 milijonais testų rezultatų iš 34 šalių, surinktų FitBack tinklo. British Journal of Sports Medicine, 57(5), 299–310. https://doi.org/10.1136/BJSPORTS-2022-106176
35. Ortega, F. B., Ruiz, J. R., España-Romero, V., Vicente-Rodriguez, G., Martínez-Gómez, D., Manios, Y., Béghin, L., Molnar, D., Widhalm, K., Moreno, L. A., Sjöström, M., & Castillo, M. J. (2011). Tarptautinė fizinio pajėgumo skalė (IFIS): savarankiškai vertinamo fizinio pajėgumo naudingumas jaunimo grupėje. International Journal of Epidemiology, 40(3), 701–711. https://doi.org/10.1093/ije/dyr039
36. Ortega, F. B., Sánchez-López, M., Solera-Martínez, M., Fernández-Sánchez, A., Sjöström, M., & Martínez-Vizcaino, V. (2013). Savarankiškai vertinamas ir išmatuotas kardiorespiracinis pajėgumas panašiai prognozuoja širdies ir kraujagyslių ligų riziką jauniems suaugusiesiems. Scandinavian Journal of Medicine & Science in Sports, 23(6), 749–757. https://doi.org/10.1111/j.1600-0838.2012.01454.x
37. Ortega, F. B., Zhang, K., Cadenas-Sanchez, C., Tremblay, M. S., Jurak, G., Tomkinson, G. R., Ruiz, J. R., Keller, K., Nyström, C. D., Sacheck, J. M., Pate, R., Weston, K. L., Kidokoro, T., Poon, E. T., Wachira, L. J. M., Ssenyonga, R., Gomes, T. N. Q. F., Cristi-Montero, C., Fraser, B. J., … Liu, Y. (2025). The Youth Fitness International Test (YFIT) testų rinkinys, skirtas stebėsenai ir priežiūrai tarp vaikų ir paauglių: modifikuotas Delphi konsensuso projektas, kuriame dalyvavo 169 ekspertai iš 50 šalių ir teritorijų. Journal of Sport and Health Science, 14. https://doi.org/10.1016/j.jshs.2024.101012
38. Podsiadlo, D., & Richardson, S. (1991). Laiku matuojamas „Up & Go“: pagrindinio funkcinio mobilumo testas silpniems pagyvenusiems asmenims. Journal of the American Geriatrics Society, 39(2), 142–148. https://doi.org/10.1111/J.1532-5415.1991.TB01616.X
39. Ravens-Sieberer, U., Herdman, M., Devine, J., Otto, C., Bullinger, M., Rose, M., & Klasen, F. (2014). Europos KIDSCREEN metodas vaikų gyvenimo kokybei ir gerovei matuoti: kūrimas, dabartinis taikymas ir būsima pažanga. Quality of Life Research, 23(3), 791–803. https://doi.org/10.1007/S11136-013-0428-3
40. Roberts, H. C., Denison, H. J., Martin, H. J., Patel, H. P., Syddall, H., Cooper, C., & Sayer, A. A. (2011). Suėmimo jėgos matavimo klinikiniuose ir epidemiologiniuose tyrimuose apžvalga: standartizuoto požiūrio link. Age and Ageing, 40(4), 423–429. https://doi.org/10.1093/AGEING/AFR051
41. Serra-Majem, L., Ribas, L., Ngo, J., Ortega, R. M., García, A., Pérez-Rodrigo, C., & Aranceta, J. (2004). Mityba, jaunimas ir Viduržemio jūros dieta Ispanijoje. KIDMED, vaikų ir paauglių Viduržemio jūros dietos kokybės indekso, sukūrimas. Public Health Nutrition, 7(7), 931–935. https://doi.org/10.1079/PHN2004556
42. Stunkard, A. J., & Messick, S. (1985). Trijų veiksnių valgymo klausimynas, skirtas vertinti mitybos ribojimą, slopinimo praradimą ir alkį. Journal of Psychosomatic Research, 29(1), 71–83. https://doi.org/10.1016/0022-3999(85)90010-8
43. Tomkinson, G. R., Lang, J. J., Rubín, L., McGrath, R., Gower, B., Boyle, T., Klug, M. G., Mayhew, A. J., Blake, H. T., Ortega, F. B., Cadenas-Sanchez, C., Magnussen, C. G., Fraser, B. J., Kidokoro, T., Liu, Y., Christensen, K., Leong, D. P., Aadahl, M., Abdin, E., … Yu, R. (2025). Tarptautinės suaugusiųjų plaštakos suėmimo jėgos normos: sisteminė 2,4 milijono 20–100+ metų suaugusiųjų iš 69 šalių ir regionų duomenų apžvalga. Journal of Sport and Health Science, 14, 101014. https://doi.org/10.1016/j.jshs.2024.101014
44. Varni, J. W., Burwinkle, T. M., Katz, E. R., Meeske, K., & Dickinson, P. (2002). PedsQL pediatriniame vėžyje: Pediatric Quality of Life Inventory bendrųjų pagrindinių skalių, daugiadimensės nuovargio skalės ir vėžio modulio patikimumas ir validumas. Cancer, 94(7), 2090–2106. https://doi.org/10.1002/CNCR.10428
45. Wang, G. Y., Benmedjahed, K., Lambert, J., Evans, C. J., Hwang, S., Black, J., & Johns, M. W. (2017). Narkolepsijos su katapleksija vertinimas vaikams ir paaugliams: katapleksijos dienoraščio ir ESS-CHAD sukūrimas. Nature and Science of Sleep, 9, 201–211. https://doi.org/10.2147/NSS.S140143
46. World Health Organization. (1995). Fizinė būklė: antropometrijos naudojimas ir interpretavimas. WHO ekspertų komiteto ataskaita (WHO Technical Report Series 854). World Health Organization.
47. World Health Organization. (2000). Nutukimas: pasaulinės epidemijos prevencija ir valdymas. WHO konsultacijos ataskaita. Knygoje World Health Organization technical report series (Vol. 894). World Health Organization.
48. World Health Organization. (2011). Liemens apimtis ir liemens-klubų santykis: WHO ekspertų konsultacijos ataskaita.
49. Wurz, A., McLaughlin, E., Lategan, C., Chamorro Viña, C., Grimshaw, S. L., Hamari, L., Götte, M., Kesting, S., Rossi, F., van der Torre, P., Guilcher, G. M. T., McIntyre, K., & Culos-Reed, S. N. (2021). Tarptautinės pediatrinės onkologijos fizinio aktyvumo gairės (iPOEG). TRANSLATIONAL BEHAVIORAL MEDICINE, 11(10), 1915–1922. https://doi.org/10.1093/tbm/ibab028
50. Zigmond, A. S., & Snaith, R. P. (1983). Ligoninės nerimo ir depresijos skalė. Acta Psychiatrica Scandinavica, 67(6), 361–370. https://doi.org/10.1111/j.1600-0447.1983.tb09716.x