Svarbiausios mintys
- Vienos „dietos nuo vėžio“ nėra. Jūsų poreikiai keičiasi chemoterapijos, spindulinės terapijos ir sveikimo metu.
- Gydymo metu svarbiausi yra baltymai, nes svorio ir raumenų masės mažėjimas siejamas su didesniu šalutiniu poveikiu.
- Kai chemoterapija sumažina baltųjų kraujo kūnelių skaičių, kai kurių maisto produktų reikia atsisakyti, nes organizmui sunkiau kovoti su per maistą plintančiomis infekcijomis.
- Populiarūs teiginiai, kad cukrus maitina navikus, šarminė dieta gydo vėžį, o ketogeninė dieta marina vėžines ląsteles badu, yra pernelyg supaprastinti arba nepagrįsti dabartiniais įrodymais.
- Kartais prireikia mažai skaidulų turinčios dietos, tačiau taikant dubens srities spindulinę terapiją dabartiniai įrodymai palankesni įprasto skaidulų kiekio išlaikymui.
- Sunkiausiomis dienomis pakanka suvalgyti kelis krekerius ir gurkšnoti sultinį. Tikslas – pamaitinti organizmą, o ne siekti tobulumo.
Ar tikrai egzistuoja „dieta nuo vėžio“? Ką rodo įrodymai
Jei neseniai jums diagnozuotas vėžys arba padedate žmogui, kuriam jis diagnozuotas, vienas pirmųjų kylančių klausimų atrodo apgaulingai paprastas: „Ką man dabar valgyti?“
Internete rasite tūkstančius atsakymų, ir daugelis jų prieštarauja vieni kitiems. Viena svetainė siūlo tapti veganu. Kita ragina rinktis ketogeninę dietą. Trečia pataria iš visko spausti sultis. Staiga maistas tampa dar viena priežastimi nerimauti.
Trumpai tariant, vienos visiems tinkančios dietos sergant vėžiu nėra. Padeda lanksti mityba, kuri keičiasi gydymo ir sveikimo eigoje. Mityba svarbi ir profilaktikai. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, 30–50 % vėžio atvejų galima išvengti, o jos įvardijami rizikos veiksniai apima mitybą, tabako vartojimą, alkoholį ir fizinį pasyvumą [1]. Profilaktika ir visavertė mityba gydymo metu yra skirtingos temos, ir šiame vadove aptariamos abi.
Šį tekstą parengėme norėdami padėti atsirinkti informaciją, remdamiesi Europos klinikinės mitybos gairėmis ir NHS ligoninių rekomendacijomis, o ne tuo, kas šią savaitę sulaukia daugiausia paspaudimų. Čia nerasite nei stebuklingų gydymo būdų, nei kaltinimų – tik pagrindą, kurį galėsite pritaikyti sau.
Ką valgyti chemoterapijos metu
Chemoterapija pažeidžia besidalijančias ląsteles, įskaitant sveikas ląsteles kaulų čiulpuose, kuriuose gaminamos kraujo ląstelės, ir žarnyno gleivinėje [2]. Ji taip pat gali sukelti burnos skausmingumą, pakeisti maisto skonį ir sumažinti apetitą [2]. Energijos poreikis paprastai išlieka maždaug toks pat kaip prieš gydymą, tačiau baltymų reikia daug [3]. Taigi tikslas nėra maitintis tobulai. Svarbiausia – iš to, ką pavyksta suvalgyti, gauti kuo daugiau maistinių medžiagų.

Baltymai: svarbiausias prioritetas chemoterapijos metu
Jei iš šio skyriaus įsiminsite tik vieną dalyką, tebūnie tai: pirmiausia valgykite baltymų turintį maistą.
Daugeliui vėžiu sergančių žmonių sunku suvalgyti pakankamai maisto, o kai kurie netenka daug svorio [3]. Tai svarbu. Svorio mažėjimas siejamas su didesniu šalutiniu poveikiu ir gydymo intensyvumo mažinimu ar jo pertraukimu, o raumenų masės netekimas – su prastesniu fiziniu pajėgumu ir didesniu chemoterapijos šalutiniu poveikiu [3].
Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugija (ESPEN) rekomenduoja per dieną suvartoti daugiau kaip 1 gramą baltymų vienam kilogramui kūno svorio, o jei įmanoma – iki 1,5 gramo [3]. Sveriant 70 kg, tai yra daugiau kaip 70 gramų per dieną, o jei pavyksta – iki maždaug 105 gramų.
Kai nesinori valgyti, toks kiekis gali atrodyti didelis, todėl padeda įprotis pirmiausia valgyti baltymų turintį maistą. Jei apetitas dings įpusėjus valgymui, svarbiausią dalį jau būsite suvalgę.
Geri baltymų šaltiniai yra kiaušiniai, vištiena, žuvis, tofu, pupelės, lęšiai, graikiškas jogurtas ir grūdėta varškė. Kai kieto maisto valgyti nepavyksta, trūkumą gali padėti kompensuoti pieno gėrimas, nes pieno pagrindu pagaminti gėrimai turi daugiau energijos ir baltymų nei daugelis kitų [4]. Jei mažėja svoris, pasiteiraukite gydytojo apie kaloringus geriamuosius maisto papildus, kuriuos ESPEN rekomenduoja tuomet, kai vien maistinėmis medžiagomis praturtintos mitybos nepakanka [3].
Vaisiai, daržovės ir taisyklė „valgykite vaivorykštę“
Tikriausiai tai jau girdėjote. Derinti spalvas – paprastas būdas užtikrinti įvairovę nieko neskaičiuojant, o per savaitę suvalgyti kelių skirtingų spalvų produktų yra visiškai tinkamas tikslas.
Valgykite vaivorykštę: trumpas spalvų gidas
- Raudona: pomidorai, braškės, raudonosios paprikos
- Oranžinė: batatai, morkos, apelsinai
- Žalia: brokoliai, špinatai, lapiniai kopūstai
- Mėlyna ir violetinė: šilauogės, baklažanai, gervuogės
- Balta: žiediniai kopūstai, česnakai, svogūnai
Nesijaudinkite, jei ne kiekviename valgyme bus visų spalvų. Šilauogės avižinėje košėje, špinatai tirštajame kokteilyje, morkų lazdelės su humusu – tokie nedideli priedai kartu duoda naudos.
Viso grūdo produktai, sveikatai palankūs riebalai ir skysčiai
Krakmolingi maisto produktai yra geras energijos šaltinis, jie taip pat suteikia skaidulų, kalcio, geležies ir B grupės vitaminų [5]. Jei žarnynas juos gerai toleruoja, rinkitės viso grūdo produktus, pavyzdžiui, avižas, ruduosius ryžius ir viso grūdo kvietinę duoną. Baltoje duonoje skaidulų yra mažiau nei viso grūdo ar tamsesnėje duonoje [5]. Būtent todėl ją verta rinktis, jei jums paskirta mažai skaidulų turinti dieta.
Riebalai padeda, kai sunku suvalgyti pakankamai maisto, nes riebalų turintys produktai yra geras kalorijų šaltinis [4]. Šlakelis alyvuogių aliejaus ant daržovių, migdolų sviestas ant skrebučio ar graikiniai riešutai avižinėje košėje suteikia papildomos energijos nepadidindami patiekalo tūrio.
Nepamirškite skysčių. Jei viduriuojate, stenkitės išgerti 8–10 puodelių per dieną, kad išvengtumėte dehidratacijos [4]. Į šį kiekį įskaičiuojamas vanduo, sultinys, žolelių arbata ir elektrolitų gėrimai.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti chemoterapijos metu (ir kodėl)
Šiame skyriuje nesiekiama maisto produktų vadinti „blogais“. Kai dėl chemoterapijos sumažėja baltųjų kraujo kūnelių skaičius, kai kurie maisto produktai, kuriuos saugu valgyti esant sveikiems, gali kelti infekcijos riziką, todėl NHS ligoninės šiam laikotarpiui pacientams pateikia konkrečias maisto saugos rekomendacijas [6]. Apie kitus įpročius – fizinį aktyvumą, miegą, rūkymą ir alkoholį – skaitykite mūsų straipsnyje apie svarbiausius dalykus, kurių nereikėtų daryti chemoterapijos metu.
Svarbiausia – maisto sauga
Chemoterapiniai vaistai dažnai slopina kaulų čiulpų gebėjimą pagaminti pakankamai baltųjų kraujo kūnelių [2]. Sumažėjęs neutrofilų, vienos iš baltųjų kraujo kūnelių rūšių, skaičius vadinamas neutropenija [6]. Kai baltųjų kraujo kūnelių mažai, bakterijos kraujyje gali greitai daugintis [2]. Apsinuodijimas maistu, kurį sveikas žmogus įveiktų gana lengvai, gali tapti rimta problema.
Todėl, kol šių kraujo kūnelių skaičius sumažėjęs, kai kurių produktų tenka laikinai atsisakyti. Viename NHS lankstinuke nurodoma vengti žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, paukštienos, žuvies, vėžiagyvių, moliuskų ir kiaušinių; nepasterizuoto pieno ir jo produktų; sušių; termiškai neapdorotų vytintų ar rūkytų produktų, tokių kaip saliamis ir rūkyta lašiša; taip pat žalių daigintų sėklų [6]. Jungtinės Karalystės maisto saugos institucijos taip pat pataria nusilpusį imunitetą turintiems žmonėms, įskaitant sergančiuosius vėžiu, vengti paruoštos vartoti šaltai rūkytos ir sūdytos žuvies arba ją kaitinti, kol ji bus garuojanti ir karšta [7].
Atskirų ligoninių rekomendacijos skiriasi (pavyzdžiui, Leicester ligoninės lankstinuke leidžiamas fasuotas virtas kumpis), todėl vadovaukitės savo gydymo komandos pateiktu lankstinuku, jei jį turite [6]. Šie apribojimai nėra nuolatiniai. Jų reikia laikytis tik tol, kol yra neutropenija, arba kol gydymo komanda pasakys, kad šiuos produktus vėl saugu valgyti [6].
Maistas, galintis sustiprinti šalutinį poveikį
Kai kurie maisto produktai sustiprina šalutinį poveikį. Jei pykina, geriausia vengti kepto ar riebaus maisto ir visko, kas stipriai kvepia [4]. Jei skauda burną, rūgštūs vaisiai ir sultys, aštrus ar sūrus maistas bei kieti produktai, pavyzdžiui, skrebučiai, gali dar labiau sustiprinti skausmą [8].
Dėl alkoholio vienareikšmio atsakymo nėra. Nedidelis jo kiekis neturi įtakos daugumai chemoterapijos rūšių, tačiau kai kurie chemoterapiniai vaistai sąveikauja su alkoholiu, jis gali sustiprinti pykinimą ir graužti skaudamą burną, todėl prieš išgerdami pasitarkite su gydymo komanda [9].
Stipriai perdirbtame maiste dažnai yra daug kalorijų, bet mažai vitaminų ir mineralų [10]. Stenkitės juo nepasisotinti, bet jei sunkią dieną vienintelis valgomas atrodantis patiekalas yra greitai paruošiami ramen makaronai, valgykite juos. Geriau šis tas nei nieko.
Toliau pateikti pasirinkimai grindžiami NHS ligoninių rekomendacijomis žmonėms, kurių baltųjų kraujo kūnelių skaičius sumažėjęs, ir Cancer Research UK rekomendacijomis dėl alkoholio [6][9][11].
| ✓ Rinkitės tai | ✗ To venkite chemoterapijos metu |
|---|---|
| Orkaitėje kepta arba nedideliame vandens kiekyje virta lašiša | Sušiai, sašimis arba termiškai neapdorota rūkyta lašiša |
| Kietai virti kiaušiniai arba visiškai iškepta kiaušinienė | Skysti arba minkštai virti kiaušiniai |
| Mėsa ir vištiena, termiškai apdorota, kol nelieka rausvų vietų | Menkai iškepta arba viduje rausva mėsa |
| Pasterizuotas pienas ir iš jo pagamintas sūris | Nepasterizuotas pienas arba iš jo pagamintas sūris |
| Natūralus jogurtas, nepažymėtas kaip probiotinis | Probiotiniai gėrimai ir jogurtai, pavyzdžiui, kefyras |
| Fasuotas virtas kumpis | Saliamis ir kiti vytinti mėsos gaminiai, nebent jie termiškai apdoroti |
| Gerai nuplauti vaisiai, daržovės ir salotos | Neplauti vaisiai bei daržovės arba žalios daigintos sėklos |
| Vanduo, žolelių arba imbiero arbata | Alkoholis, kol gydymo komanda nepatvirtins, kad jį galima vartoti taikant jūsų chemoterapiją |
Tinkami užkandžiai chemoterapija gydomiems pacientams pagal šalutinį poveikį
Chemoterapijos metu suvalgyti visą įprastą porciją gali atrodyti neįmanoma, todėl vietoj trijų didelių valgių pabandykite kas 2 ar 3 valandas suvalgyti po nedidelį kiekį daug baltymų ir kalorijų turinčio maisto [4]. Ką pasirinksite, priklauso nuo to, kokius simptomus patiriate.
Kai pykina
Pradėkite nuo lengvo, švelnaus skonio maisto, pavyzdžiui, paprasto skrebučio ar krekerių [12]. Gali padėti vos atsikėlus ryte pakramsnoti ko nors sauso, o jei pykinimą sukelia gaminamo maisto kvapai, išbandykite šaltą ar vos šiltą maistą [4]. Valgykite nedidelėmis porcijomis ir gerai sukramtykite maistą [4].
Kai kuriems žmonėms padeda imbiero arbata, cukruotas imbieras ar imbierinis limonadas [12]. Vis dėlto tyrimų, kuriuose chemoterapijos metu imbieras vartotas kartu su vaistais nuo pykinimo, rezultatai nevienareikšmiai, todėl vartokite jį kartu su vaistais, o ne vietoj jų [12]. Kai skysčius vartoti lengviau nei kietą maistą, verta išbandyti šaldytus vaisinius batonėlius ir ledus ant pagaliuko.
Kai skauda burną ar gerklę
Chemoterapija ir spindulinė terapija gali pažeisti burnos ir gerklės gleivinę, sukelti uždegimą bei skausmą valgant ir geriant [8]. Tai vadinama mukozitu [13]. Padeda trintas ar skystas maistas, taip pat didesnis padažo kiekis [8]. Išbandykite glotnučius, natūralų jogurtą, trintą bananą, grūdėtą varškę, avokadą ir sultinį – kambario temperatūros, nes labai karštas ar labai šaltas maistas gali sustiprinti skausmą [8].
Venkite rūgščių vaisių ir sulčių, aštraus ar sūraus maisto bei kietų produktų, tokių kaip krekeriai ir skrebučiai, kurie gali dirginti burnos gleivinę [8]. Taip, tų pačių krekerių, kurie padeda nuo pykinimo. Gerti gali būti lengviau per šiaudelį [8].
Kai nėra apetito
Kai niekas nevilioja, papildykite valgomą maistą kalorijomis ir baltymais: įdėkite sviesto, pieno, grietinėlės, cukraus, medaus ar sūrio, taip pat palikite vietos pudingams ir desertams [4]. Bananų griežinėliai su riešutų sviestu, humusas su minkšta pita ar riebus graikiškas jogurtas su medumi suteikia daug maistinių medžiagų net ir suvalgius nedaug.
Net trys ar keturi kąsniai yra svarbūs. Šiuo metu jūsų tikslas nėra mėgautis valgiu. Jūs aprūpinate energija kūną, kuris dirba nepaprastai sunkų darbą.
Kai esate pavargę ir negalite gaminti
Kai kuriems puikiems užkandžiams chemoterapijos metu visai nereikia pasiruošimo. Plėšomas sūris. Vienos porcijos riešutų sviesto pakeliai. Bananai ir kiti vaisiai, kuriuos pakanka nuplauti ar nulupti. Iš vakaro kietai virti kiaušiniai. Jei baltųjų kraujo kūnelių skaičius sumažėjęs, maisto likučius ir iš anksto paruoštą maistą suvalgykite per 24 valandas [11].
Jei slaugote artimąjį, vienas naudingiausių dalykų, kuriuos galite padaryti, – įrengti lengvai pasiekiamą užkandžių vietą, pavyzdžiui, krepšelį ant stalviršio ar lentyną šaldytuve. Tomis dienomis, kai net pasirinkti, ką valgyti, atrodo varginantis darbas, nebereikės dėl to sukti galvos.
Ką valgyti spindulinės terapijos metu ir po jos
Spinduliuotė nukreipiama į vėžį, tačiau veikia ir sveikas ląsteles gydomoje srityje, todėl šalutinis poveikis ir jį palengvinantys mitybos pokyčiai priklauso nuo to, kuri kūno dalis gydoma [14].

Mityba spindulinės terapijos metu
Galvos ir kaklo srities spindulinė terapija gali sukelti burnos skausmą ir skonio pokyčius, o švitinant kaklą gali pasunkėti rijimas [13]. Taip pat gali džiūti burna, nes seilių liaukos gamina mažiau seilių nei įprastai [13]. Drėgną maistą nuryti lengviau, todėl rinkitės trintas sriubas, kiaušinienę, avižinę košę ir bulvių košę su padažu [13]. Gali padėti vėsių gėrimų gurkšnojimas, o dirbtinių seilių preparatai gali palaikyti burnos drėgmę [13].
Švitinant pilvo ar dubens sritį, viduriavimas gydymo metu ar po jo yra įprastas reiškinys, taip pat gali varginti pilvo spazmai ir dujų kaupimasis [15]. Gerkite daug skysčių, nes lengva netekti per daug skysčių, o prieš keisdami mitybą pasitarkite su spindulinės terapijos komanda arba dietologu [15]. Jei girdėjote, kad reikėtų smarkiai sumažinti skaidulų kiekį, kitame skyriuje paaiškinama, kodėl ši rekomendacija pasikeitė.
Nepriklausomai nuo to, kuri sritis gydoma, ir net jei jaučiatės geriau, nei tikėjotės, skyriuje apie chemoterapiją nurodytas baltymų kiekio tikslas vis tiek galioja [3].
Mitybos atkūrimas pasibaigus gydymui
Po gydymo grįžti prie įprastos mitybos ne visada lengva. Skonio pokyčiai gali būti laikini arba ilgalaikiai, o po chemoterapijos skonio pojūtis dažnai gerėja dar 1–2 metus [16]. Ilgai išlikti gali ne vien skonio pokyčiai: mūsų ilgalaikio vėžio gydymo šalutinio poveikio vadove aptariami ir kiti reiškiniai, pavyzdžiui, nuovargis, širdies sutrikimai bei atminties ir mąstymo pokyčiai.
Mitybą įvairinkite po vieną grąžindami skirtingus produktus, o jei laikėtės mažai skaidulų turinčios dietos, skaidulų kiekį didinkite palaipsniui [17]. Jei baltųjų kraujo kūnelių skaičius vis dar sumažėjęs, prieš vartodami probiotinius gėrimus, tokius kaip kefyras, pasitarkite su gydymo komanda, nes kai kurios NHS ligoninės rekomenduoja jų vengti esant neutropenijai [6][11].
Kaip ilgalaikis mitybos modelis, kurio verta siekti, gerai ištirta Viduržemio jūros regiono dieta. Jos pagrindą sudaro augalinis maistas: daug vaisių, daržovių, riešutų, pupelių ir lęšių, taip pat žuvis, viso grūdo produktai ir ypač tyras alyvuogių aliejus, o raudonos ir perdirbtos mėsos vartojama mažiau [18]. 2021 m. stebimųjų tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad žmonių, kurie šios dietos laikėsi nuosekliausiai, mirtingumas nuo vėžio buvo mažesnis, o jos besilaikiusių vėžį išgyvenusių žmonių bendras mirtingumas taip pat buvo mažesnis [18]. Tai ryšys, o ne priežastinio poveikio įrodymas, tačiau tokio mitybos modelio siekti prasminga.
Kada reikia mažai skaidulų turinčios dietos (ir kada jos nereikia)
Skaidulos paprastai yra vienas sveikos mitybos pagrindų, todėl nurodymas jų vartoti mažiau gali atrodyti kaip žingsnis atgal. Mažai skaidulų turinti dieta (dar vadinama mažai liekanų turinčia dieta) yra tikslinė priemonė konkrečioms situacijoms.
Viena jų – žarnos susiaurėjimas. Valgant mažiau skaidulų, maistas žarnynu slenka lėčiau, o išmatų tūris sumažėja, todėl jos lengviau praeina pro susiaurėjusią vietą [19]. Mažai skaidulų turinti dieta taip pat taikoma, kai gresia žarnyno nepraeinamumas, ir maždaug 4–6 savaites po kai kurių žarnyno operacijų [19]. Gydytojas gali ją rekomenduoti ir dėl operacijos, chemoterapijos ar imunoterapijos šalutinio poveikio [17].
Taikant dubens srities spindulinę terapiją, situacija kitokia. Jungtinėje Karalystėje atlikto atsitiktinių imčių tyrimo metu žmonės, kuriems per dubens srities spindulinę terapiją buvo patarta valgyti daug skaidulų turintį maistą, patyrė mažiau šalutinių žarnyno reiškinių tiek gydymo metu, tiek po metų nei tie, kurie vartojo įprastą skaidulų kiekį [20]. Tyrėjai padarė išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis reikėtų atsisakyti rekomendacijų riboti skaidulų vartojimą [20]. Clatterbridge Cancer Centre dabar informuoja pacientus, kad nėra duomenų, jog mažai liekanų turinti dieta padėtų kontroliuoti dubens srities spindulinės terapijos šalutinį poveikį, o įprasto skaidulų kiekio išlaikymas yra naudingas [17]. Jei jūsų gydymo komanda pataria kitaip, laikykitės jos rekomendacijų.
Jei jums reikia mažai skaidulų turinčios dietos, NHS informaciniuose lapeliuose nurodomi tokie produktai kaip balta duona, makaronai ir ryžiai; gerai išvirtos daržovės be odelių; konservuoti ar troškinti vaisiai be odelių ir sėklų; kiaušiniai; minkšta mėsa; žuvis be kaulų; mažai skaidulų turintys pusryčių dribsniai, pavyzdžiui, kukurūzų dribsniai [17][19]. Kol kas atsisakykite visų grūdo dalių duonos ir dribsnių, salotų ir kitų žalių daržovių, riešutų ir sėklų, pupelių ir lęšių, džiovintų vaisių bei spragėsių [17][19].
Daugeliui žmonių tai laikina priemonė, tačiau jos trukmė skiriasi, todėl pasitarkite su gydytoju ar dietologu [17][19]. Baigę laikytis šios dietos, skaidulas grąžinkite palaipsniui – po vieną produktą ir nedideliais kiekiais [17]. Būkite kantrūs savo žarnynui, kaip būtumėte kantrūs bet kuriai kitai gyjančiai kūno daliai.
Mitai apie mitybą sergant vėžiu, kuriais galite nustoti tikėti
Internete apie maistą ir vėžį gausu užtikrintai skambančių teiginių. Štai trys, kuriuos verta išsiaiškinti.
"Cukrus maitina vėžį"
Cancer Research UK teiginį, kad cukrus sukelia vėžį ar skatina jo augimą, vadina paplitusiu mitu [21]. Jame yra dalis tiesos: vėžinėms ląstelėms iš tiesų reikia daug gliukozės, ir jos ją apdoroja kitaip nei normalios ląstelės [21]. Tačiau šis mitas nutyli, kad gliukozė yra pagrindinis kiekvienos jūsų kūno ląstelės energijos šaltinis [21].
Nėra įrodymų, kad dieta be cukraus mažintų riziką susirgti vėžiu, ir nėra pagrindo vėžiu sergantiems žmonėms savarankiškai jos imtis [21]. Labai mažai angliavandenių turinčios dietos ilgainiui gali pakenkti sveikatai [21]. ESPEN taip pat nerekomenduoja energijos suvartojimą ribojančių dietų žmonėms, kurių mityba nepakankama arba kuriems gresia nepakankama mityba, ir pažymi, kad nepakankama mityba siejama su blogesne prognoze [3].
Protingas vidurio kelias – riboti pridėtinį cukrų ir stipriai perdirbtus saldumynus, o vaisius, visų grūdo dalių produktus ir retkarčiais suvalgomą desertą laikyti įprastu maistu. Bananas nėra priešas. Skanėstų idėjų, pritaikytų pakitus skoniui, atsiradus burnos opelėms ar pykinant, rasite mūsų praktiniame vadove apie tai, kokius saldumynus gali valgyti vėžiu sergantys žmonės.
"Norint kovoti su vėžiu, reikia laikytis ketogeninės, šarminės arba griežtai veganiškos dietos"
2021 m. sisteminėje apžvalgoje nerasta įtikinamų įrodymų, kad ketogeninės dietos lėtintų navikų augimą ar padėtų vėžiu sergantiems žmonėms gyventi ilgiau, ir padaryta išvada, kad klinikinių jų veiksmingumo įrodymų vis dar trūksta [22]. ESPEN pateikia ir praktinį perspėjimą: ketogeninės dietos nėra itin patrauklios skoniu, todėl jų laikantis galima suvalgyti per mažai ir netekti svorio [3].
Šarminė dieta grindžiama klaidingu supratimu. Organizmas griežtai reguliuoja bendrą savo pH, o maisto pasirinkimas keičia tik šlapimo pH [23]. Sisteminėje apžvalgoje rasta itin mažai tyrimų, kurie tai patvirtintų ar paneigtų, ir padaryta išvada, kad šarminių dietų ar šarminio vandens propagavimas vėžio profilaktikai ar gydymui nėra pagrįstas [23].
Augalinė mityba – kitoks atvejis. 2026 m. perspektyviųjų tyrimų metaanalizė parodė, kad vegetarų ir veganų bendra vėžio rizika buvo mažesnė nei ne vegetarų, o vegetarinės mitybos įrodymai buvo tvirtesni [24]. Tai susiję su profilaktika, o ne gydymu. Jei gydymo metu maitinatės veganiškai, dietologas gali padėti užtikrinti pakankamą baltymų ir energijos kiekį.
Nė viena iš šių dietų neišgydo vėžio. Prieš imdamiesi didelių pokyčių gydymo metu, aptarkite juos su dietologu. ESPEN sveikatos priežiūros specialisto konsultacijas mitybos klausimais įvardija kaip pirmąją mitybos terapijos priemonę [3].
"Papildai gali pakeisti sveiką mitybą"
Negali. ESPEN rekomenduoja vitaminų ir mineralinių medžiagų vartoti maždaug tiek, kiek sudaro rekomenduojama paros norma, ir nerekomenduoja didelių dozių papildų, nebent nustatytas konkrečios medžiagos trūkumas [3]. Tai apima ir dideles antioksidantų, tokių kaip vitaminai C ir E, dozes. Prieš pradėdami vartoti bet kokį papildą, įskaitant augalinius, praneškite apie jį savo onkologinio gydymo komandai.
Jei jūsų gydymo komanda nustato trūkumą, jo koregavimas yra pagrįsta priežastis vartoti papildus [3]. ES maisto papildai reglamentuojami kaip maisto produktai, o už jų saugą atsako produktą rinkai pateikianti įmonė [25]. Pasibaigus gydymui, apie didesnę riziką keliančius papildus galite sužinoti mūsų vadove apie papildus, kurių reikėtų vengti vėžio remisijos metu. Saugiausia pirmenybę teikti maistui, o papildus vartoti tik tada, kai juos rekomenduoja jūsų gydymo komanda.
Trumpa atmintinė: maisto sauga chemoterapijos metu
Kai leukocitų skaičius mažas, maisto sauga tampa būtinybe. Jei patogu, atsispausdinkite šį skyrių ir prisitvirtinkite prie šaldytuvo.
Maisto saugos chemoterapijos metu atmintinė
- Prieš tvarkydami maistą, kruopščiai nusiplaukite rankas šiltu vandeniu ir muilu [6].
- Termiškai apdorokite maistą taip, kad jo viduje temperatūra bent 2 minutes siektų 70°C, o mėsą perpjaukite ir patikrinkite, ar ji karšta ir garuoja per visą storį [26].
- Kol leukocitų skaičius atsistatys, nevalgykite sušių, žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, žuvies, vėžiagyvių, moliuskų ir kiaušinių [6].
- Venkite nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų [6].
- Prieš valgydami nuplaukite vaisius, daržoves ir salotas, net jei ant pakuotės nurodyta, kad jie jau nuplauti [11].
- Maisto likučius atvėsinkite per 1–2 valandas, laikykite šaldytuve arba užšaldykite, pašildytą maistą suvalgykite per 24 valandas ir niekada nešildykite jo daugiau nei vieną kartą [6].
- Venkite švediško stalo ir savitarnos maisto [6].
- Nevalgykite vytintų ar rūkytų produktų, tokių kaip saliamis ir rūkyta lašiša, nebent jie termiškai apdoroti, ir venkite nepasterizuoto pašteto [6].
- Nevalgykite žalių daigintų sėklų [6].
- Žaliam maistui ir termiškai apdorotam ar paruoštam valgyti maistui naudokite atskirus reikmenis [6].
- Prieš vartodami probiotinius gėrimus, jogurtus ar papildus, pasitarkite su savo gydymo komanda [11].
Kaip susidėti tinkamą lėkštę sergant vėžiu (pernelyg nesukant galvos)
Jei atrodo, kad viską, kas išdėstyta pirmiau, sunku įsiminti, štai paprasčiausias orientyras. Kiekvieno valgymo metu stenkitės laikytis tokio principo:
- Pusė lėkštės: spalvingos daržovės ir vaisiai – viskas, ką šiuo metu toleruojate ir mielai valgote.
- Ketvirtadalis: liesi ar augaliniai baltymų šaltiniai, pavyzdžiui, vištiena, žuvis, tofu, pupelės, kiaušiniai ar lęšiai.
- Ketvirtadalis: visų grūdo dalių produktai arba krakmolingos daržovės, pavyzdžiui, rudieji ryžiai, bolivinė balanda, saldžiosios bulvės ar visų grūdo dalių duona. (Jei laikotės mažai skaidulų turinčios dietos, kol kas rinkitės rafinuotų grūdų produktus.)
- Pridėkite: sveikųjų riebalų, pavyzdžiui, šlakelį alyvuogių aliejaus, kelis riešutus, pusę avokado ar riekelę sūrio.
- Turėkite šalia: stiklinę vandens, žolelių arbatos arba sultinio.
Sunkiausiomis dienomis tai gali būti keli kąsniai kiaušinienės ir gurkšnis imbierinės arbatos. Geresnėmis – pilnas, spalvingas dubenėlis. Abu variantai yra geri. Lėkštės principą naudokite kaip apytikrį orientyrą, o ne egzaminą.
Svarbiau pamaitinti save, o ne siekti tobulumo
Nė vienas maisto produktas neišgydo vėžio. Daug svarbesnis bendras jūsų mitybos pobūdis – toks, kuris gydymo metu padeda išlikti kuo stipresniems ir suteikia tvirtą pagrindą tolesnei mitybai. Taip pat svarbu būti sau atlaidiems tomis dienomis, kai visa tai atrodo neįmanoma.
Jei dar to nepadarėte, paprašykite savo gydymo komandos siuntimo pas dietologą, dirbantį su onkologiniais pacientais. Jis gali pritaikyti šias bendrąsias rekomendacijas pagal jūsų vėžio tipą, gydymą ir šalutinį poveikį, be to, jau yra girdėjęs kiekvieną klausimą, kurį nedrąsu užduoti.
Jūs išgyvenate nepaprastai sunkų laikotarpį. Pasirūpinti savo mityba šiuo metu, net ir netobulai, yra rūpinimosi savimi išraiška, svarbesnė už bet kokį supermaistą ar papildą.
Šaltiniai
[1] Pasaulio sveikatos organizacija. (be datos). Vėžio prevencija. Žiūrėta 2026 m. spalio 23 d., https://who.int/activities/preventing-cancer
[2] Cancer Research UK. (2024 m. gegužės 22 d.). Šalutinis chemoterapijos poveikis. https://www.cancerresearchuk.org/about-cancer/treatment/chemotherapy/side-effects/about
[3] Arends, J., Bachmann, P., Baracos, V., Barthelemy, N., Bertz, H., Bozzetti, F., Fearon, K., Hütterer, E., Isenring, E., Kaasa, S., Krznaric, Z., Laird, B., Larsson, M., Laviano, A., Mühlebach, S., Muscaritoli, M., Oldervoll, L., Ravasco, P., Solheim, T., . . . Preiser, J.-C. (2017). ESPEN vėžiu sergančių pacientų mitybos gairės. Clinical Nutrition, 36(1), 11-48. https://doi.org/10.1016/j.clnu.2016.07.015
[4] Cancer Research UK. (2023 m. lapkričio 2 d.). Patarimai susiduriant su mitybos problemomis. https://www.cancerresearchuk.org/about-cancer/coping/physically/diet-problems/managing/tips-for-diet-problems
[5] NHS. (2023 m. kovo 15 d.). Krakmolingi maisto produktai ir angliavandeniai. https://www.nhs.uk/live-well/eat-well/food-types/starchy-foods-and-carbohydrates/
[6] Leicester's Hospitals. (2024 m. rugpjūtis). Maisto saugos patarimai, kai sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius (neutropenija) (informacinis lapelis Nr. 1524). https://www.uhleicester.nhs.uk/wp-content/uploads/2025/06/1524082024-Food-safety-advice-if-you-have-a-low-white-blood-cell-count-Neutropenia.pdf
[7] Food Standards Scotland. (2023 m. liepos 27 d.). Paskelbus rizikos vertinimą, FSS ir FSA pateikia atnaujintas rekomendacijas didesnės rizikos vartotojams dėl vartoti paruoštos šaltai rūkytos ir sūdytos žuvies. https://www.foodstandards.gov.scot/news/fss-and-fsa-issue-updated-advice-to-higher-risk-consumers-on-ready-to-eat-cold-smoked-and-cured-fish-following-publication-of-a-risk-assessment
[8] World Cancer Research Fund. (be datos). Mitybos patarimai esant burnos skausmui. Žiūrėta 2026 m. spalio 23 d., https://www.wcrf-uk.org/health-advice-and-support/living-with-cancer/nutritional-tips-for-a-sore-mouth/
[9] Cancer Research UK. (2024 m. gegužės 22 d.). Socialinis gyvenimas, alkoholis ir kita veikla chemoterapijos metu. https://www.cancerresearchuk.org/about-cancer/treatment/chemotherapy/living-with/social-life-activities
[10] World Cancer Research Fund. (be datos). Ribokite greitąjį maistą. Žiūrėta 2026 m. spalio 23 d., https://www.wcrf.org/dietandcancer/limit-fast-foods/
[11] Oxford University Hospitals NHS Foundation Trust. (2025 m. balandis). Maisto sauga, kai organizmo gebėjimas kovoti su infekcija yra susilpnėjęs (informacinis lapelis OMI 110780). https://www.ouh.nhs.uk/media/agtjbq0g/110780safety.pdf
[12] Cancer Research UK. (2023 m. lapkričio 15 d.). Kiti pykinimo ir vėmimo mažinimo būdai. https://www.cancerresearchuk.org/about-cancer/coping/physically/sickness/treatment/other-ways-of-controlling-sickness/
[13] Irish Cancer Society. (be datos). Šalutinis galvos ir kaklo srities radioterapijos poveikis. Žiūrėta 2026 m. spalio 23 d., https://www.cancer.ie/node/6020
[14] Cancer Research UK. (2023 m. spalio 4 d.). Kas yra radioterapija? https://www.cancerresearchuk.org/about-cancer/treatment/radiotherapy/what-is-radiotherapy
[15] Cancer Research UK. (2024 m. sausio 30 d.). Šalutinis pilvo ar dubens srities radioterapijos poveikis. https://www.cancerresearchuk.org/about-cancer/treatment/radiotherapy/side-effects/abdominal-or-pelvic-radiotherapy/diarrhoea
[16] World Cancer Research Fund. (be datos). Per kiek laiko po vėžio gydymo mano skonio pojūtis sugrįš į normalią būseną? Žiūrėta 2026 m. spalio 23 d., https://www.wcrf.org/living-well/living-with-cancer/your-questions-answered/how-long-will-it-take-for-my-taste-to-return-to-normal-after-cancer-treatment/
[17] The Clatterbridge Cancer Centre NHS Foundation Trust. (be datos). Kas yra mažai liekanų paliekanti dieta? Žiūrėta 2026 m. spalio 23 d., https://www.clatterbridgecc.nhs.uk/patients-and-visitors/treatment-and-care/patient-information/low-residue-diet-information
[18] Morze, J., Danielewicz, A., Przybyłowicz, K., Zeng, H., Hoffmann, G., & Schwingshackl, L. (2021). Atnaujinta sisteminė Viduržemio jūros dietos laikymosi ir vėžio rizikos apžvalga ir metaanalizė. European Journal of Nutrition, 60(3), 1561-1586. https://doi.org/10.1007/s00394-020-02346-6
[19] Gloucestershire Hospitals NHS Foundation Trust. (be datos). Mažai skaidulų turinti dieta (informacinis lapelis GHPI1728_11_23). Žiūrėta 2026 m. spalio 23 d., https://www.gloshospitals.nhs.uk/your-visit/patient-information-leaflets/low-fibre-diets-for-patients-with-colorectal-cancer/
[20] Wedlake, L., Shaw, C., McNair, H., Lalji, A., Mohammed, K., Klopper, T., Allan, L., Tait, D., Hawkins, M., Somaiah, N., Lalondrelle, S., Taylor, A., VanAs, N., Stewart, A., Essapen, S., Gage, H., Whelan, K., & Andreyev, H. J. N. (2017). Atsitiktinių imčių kontroliuojamas maistinių skaidulų poveikio tyrimas, siekiant išvengti spinduliuotės sukelto toksinio poveikio virškinimo traktui dubens srities radioterapijos metu. The American Journal of Clinical Nutrition, 106(3), 849-857. https://doi.org/10.3945/ajcn.116.150565
[21] Cancer Research UK. (2023 m. rugpjūčio 16 d.). Cukrus ir vėžys: ką reikia žinoti. Cancer Research UK naujienos. https://news.cancerresearchuk.org/2023/08/16/sugar-and-cancer-what-you-need-to-know/
[22] Römer, M., Dörfler, J., & Huebner, J. (2021). Ketogeninių dietų taikymas vėžiu sergantiems pacientams: sisteminė apžvalga. Clinical and Experimental Medicine, 21(4), 501-536. https://doi.org/10.1007/s10238-021-00710-2
[23] Fenton, T. R., & Huang, T. (2016). Mitybos rūgštinės apkrovos, šarminio vandens ir vėžio sąsajų sisteminė apžvalga. BMJ Open, 6(6), straipsnis e010438. https://doi.org/10.1136/bmjopen-2015-010438
[24] Aune, D., Schlesinger, S., & Sobiecki, J. G. (2026). Vegetarinė ir veganinė mityba bei sergamumas vėžiu: sisteminė perspektyviųjų tyrimų apžvalga ir metaanalizė. European Journal of Epidemiology, 41(5), 531-545. https://doi.org/10.1007/s10654-026-01380-8
[25] Europos maisto saugos tarnyba. (2026 m. sausio 6 d.). Maisto papildai. https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/food-supplements
[26] Food Standards Agency. (2017 m. gruodžio 18 d.). Terminis maisto apdorojimas. GOV.UK. https://www.gov.uk/government/publications/cooking-your-food/cooking-your-food
Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Dėl jūsų situacijai pritaikytų rekomendacijų visada kreipkitės į savo gydytoją ar kitą kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą.

Šis turinys sukurtas įgyvendinant projektą YARN, 2025-2028 m. bendrai finansuojamą pagal programą EU4Health (dotacijos susitarimas Nr. 101219053).




