Svarbiausios mintys
- ES teisė draudžia diskriminaciją dėl negalios darbe, o vėžys gali būti laikomas negalia, kai jo poveikis profesiniam gyvenimui yra ilgalaikis. Jungtinėje Karalystėje vėžys laikomas negalia nuo diagnozės nustatymo dienos.
- Visose čia aptariamose šalyse ligos metu mokamas darbo užmokestis arba ligos išmokos kompensuoja dalį pajamų, tačiau jų dydžiai ir mokėjimo trukmė labai skiriasi: nuo įprasto darbo užmokesčio, kurį darbdavys Vokietijoje moka iki šešių savaičių, iki bent 70 % darbo užmokesčio, mokamo iki dvejų metų Nyderlanduose.
- Tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai darbdaviai paprastai negali klausti apie jūsų sveikatą prieš pasiūlydami darbą. Jau dirbdami galite kalbėti apie tai, ko jums reikia, o ne apie pačią diagnozę.
- Tinkamas darbo sąlygų pritaikymas, pavyzdžiui, lankstus ar trumpesnis darbo laikas, yra teisinė pareiga, kai jūsų vėžys laikomas negalia, nebent tai darbdaviui sukeltų neproporcingą naštą. Tai nėra paslauga iš geros valios.
- Savarankiškai dirbantiems žmonėms po diagnozės kyla ypač didelė rizika netekti pajamų, todėl iš anksto pasitikrinkite, kokias garantijas suteikia jūsų socialinis draudimas.
- Artimuosius prižiūrintys asmenys taip pat turi teisių: ES teisė kiekvienam darbuotojui suteikia penkias darbo dienas atostogų artimajam prižiūrėti per metus, o blogesnis elgesys su žmogumi dėl jo prižiūrimo artimojo negalios gali būti neteisėta diskriminacija.
Vėžio diagnozė smogia tarsi susidūrimas. Pirmosiomis valandomis ir dienomis galvojate apie savo kūną, šeimą, baimę. Darbas atrodo beveik nesvarbus. Tačiau staiga tai pasikeičia, nes būsto paskolos įmokas vis tiek reikia mokėti, jūsų tapatybė gali būti glaudžiai susijusi su darbu, o jūs net neįsivaizduojate, ar galite pasiimti laisvo laiko ir ar darbdavys gali jus pakeisti kitu žmogumi, kol jums atliekamos gydymo procedūros.
Kad suprastumėte vėžiu sergančių darbuotojų teises, teisinio išsilavinimo nereikia. Reikia žinoti, kokius klausimus užduoti ir kokia jūsų teisinė padėtis, dar prieš kreipiantis į personalo skyrių. Šiame vadove aptariami abu aspektai: jus Europoje saugantis teisinis pagrindas ir praktiniai sprendimai, su kuriais iš tiesų susidursite, nesvarbu, ar norite tęsti darbą gydymo metu, ar turite jį visiškai nutraukti.
Abu pasirinkimai yra pagrįsti. Abiem atvejais numatyta pagalba. Štai ką svarbu žinoti apie kiekvieną iš jų.
Ką iš tiesų reiškia, kad vėžys suteikia teisę į apsaugą darbe
Dauguma žmonių vėžio nelaiko „negalia“. Tačiau Europos darbo teisėje būtent toks pripažinimas saugo jūsų darbo vietą.
ES Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva (2000/78/EC) draudžia diskriminaciją dėl negalios darbe, nepriklausomai nuo sektoriaus ar pareigų lygio. Ji apima galimybes įsidarbinti (įskaitant atrankos kriterijus, įdarbinimą ir paaukštinimą), profesinį mokymą, darbo sąlygas, darbo užmokestį ir atleidimą [1].
Taigi, ar vėžys laikomas negalia? Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad išgydoma ar neišgydoma liga gali būti laikoma negalia, kai ji sukelia ilgalaikį apribojimą dėl fizinių, protinių ar psichikos sutrikimų, galintį trukdyti visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti profesiniame gyvenime lygiomis sąlygomis su kitais darbuotojais. Tam nebūtina būti visiškai nepajėgiam dirbti [2]. Svarbiau ne dokumentuose įrašyta diagnozė, o tai, kiek laiko trunka jos poveikis ir kaip jis pasireiškia darbe.
Su šiuo klausimu susiduria daugybė žmonių. Apskaičiuota, kad 2022 m. ES, Islandijoje ir Norvegijoje buvo diagnozuota 2,78 mln. naujų vėžio atvejų – maždaug po vieną naują diagnozę kas 11 sekundžių [3].
Europos kovos su vėžiu organizacijos vertinimu, vėžį išgyvenusių žmonių nedarbo rizika yra maždaug 40 % didesnė nei niekada vėžiu nesirgusių žmonių [4]. Ankstesnė metaanalizė parodė, kad vėžį išgyvenę žmonės buvo 1,37 karto dažniau bedarbiai nei sveiki kontrolinės grupės dalyviai [5].
Už šių skaičių slypi žmonės, netekę darbo tuomet, kai mažiausiai galėjo sau tai leisti. Savo teisių žinojimas negarantuoja kitokios baigties, tačiau suteikia kur kas daugiau galimybių veikti.
ES teisinė sistema: kas jus saugo
Jus saugo du teisės lygmenys. ES direktyvose nustatomos bendros taisyklės, kurias valstybės narės turi perkelti į savo nacionalinę teisę, o nacionaliniai įstatymai jas papildo. Užimtumo lygybės direktyvos pirminis perkėlimo terminas buvo 2003 m. gruodžio 2 d. [1].
Užimtumo lygybės direktyva (2000/78/EC)
Tai pagrindinis ES teisės aktas, reglamentuojantis diskriminaciją dėl negalios darbe. Pagal jį:
- Draudžiama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė diskriminacija dėl negalios, o priekabiavimas laikomas diskriminacijos forma [1].
- Darbdaviai privalo imtis tinkamų ir pagrįstų sąlygų pritaikymo priemonių, kad darbuotojai su negalia galėtų įsidarbinti, dirbti ir siekti karjeros. Ši pareiga netaikoma, jei darbdaviui tektų neproporcinga našta [2].
- Valstybės narės turi apsaugoti darbuotojus nuo atleidimo ar kitokio nepalankaus darbdavio elgesio, kuriuo reaguojama į skundą arba teismo procesą, skirtą vienodo požiūrio principui užtikrinti [1].
Kadangi tai direktyva, kiekviena šalis ją perkelia į savo teisę, todėl konkrečios nuostatos skiriasi. Kai kurios šalys suteikia daugiau apsaugos, nei reikalauja ES. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nuo tos dienos, kai jums diagnozuojamas vėžys, automatiškai atitinkate teisinę negalios apibrėžtį [6]. Nyderlanduose Vienodo požiūrio negalios ar lėtinės ligos atveju įstatymas saugo jus nuo diskriminacijos dėl vėžio, kitos lėtinės ligos ar anksčiau persirgtos ligos [7].
Nacionaliniai įstatymai ir jų skirtumai Europoje
Be ES nustatytų minimalių reikalavimų, nacionalinė teisė lemia daugumą klausimų, susijusių su jūsų atlyginimu ir darbo vieta, kai nedirbate dėl ligos. Štai kaip tai veikia septyniose šalyse.
Vokietija: Bendruoju vienodo požiūrio įstatymu (AGG) siekiama užkirsti kelią diskriminacijai, be kita ko, dėl negalios arba ją panaikinti. Jis apima užimtumą ir darbo sąlygas, įskaitant atlyginimą ir atleidimą [8]. Jei nedirbate dėl ligos, darbdavys toliau moka jums atlyginimą iki šešių savaičių [9], tokio dydžio, kokį įprastai gautumėte už savo įprastas darbo valandas [10]. Vėliau jūsų privalomojo sveikatos draudimo įstaiga moka ligos išmoką (Krankengeld), sudarančią 70% įprasto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 90% atlyginimo atskaičius mokesčius [11]. Dėl tos pačios ligos ji mokama iki 78 savaičių per trejų metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo pirmosios nedarbingumo dienos [12].
Prancūzija: Jei nedirbate dėl ligos, galite gauti dienos ligos išmokas (indemnités journalières), tačiau prieš pradedant jas mokėti gali būti taikomas laukimo laikotarpis. Atsižvelgiant į jūsų situaciją, darbdavys taip pat gali būti įpareigotas jas papildyti [13]. Vėžys įtrauktas į ilgalaikių ligų (affections de longue durée, arba ALD) sąrašą. Tai reiškia, kad su jūsų vėžio gydymu susijusios išlaidos kompensuojamos pagal didžiausią kompensavimo tarifą, nors kai kurias išlaidas, pavyzdžiui, dienos mokestį už buvimą ligoninėje, vis tiek tenka apmokėti [14].
Nyderlandai: Darbdavys privalo iki dvejų metų toliau mokėti bent 70% jūsų darbo užmokesčio, o pirmaisiais metais šią sumą papildyti iki minimalaus darbo užmokesčio [15]. Jei dirbate pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys paprastai negali jūsų atleisti per pirmuosius dvejus ligos metus, nors yra išimčių, pavyzdžiui, jei nebendradarbiaujate siekdami grįžti į darbą [16].
Ispanija: Laikinojo nedarbingumo išmoka (incapacidad temporal) dėl bendrosios ligos nuo 4 iki 20 dienos sudaro 60% išmokos apskaičiavimo bazės, o nuo 21 dienos – 75%. Kai kuriose kolektyvinėse sutartyse numatyta nuo pirmosios dienos šią išmoką papildyti iki 100% [17]. Išmoka paprastai mokama iki 365 dienų, o jei tikimasi pasveikimo, mokėjimas gali būti pratęstas dar 180 dienų [17]. Nuo 2022 m. Ispanijos vienodo požiūrio įstatyme liga ir sveikatos būklė įvardijamos kaip saugomi pagrindai, o diskriminaciniai veiksmai šiais pagrindais negalioja [18].
Belgija: Jei esate tarnautojas (employé), atlyginimas jums garantuojamas pirmąsias 30 nedarbingumo dienų. Fizinį darbą dirbantiems darbuotojams (ouvriers) atlyginimas garantuojamas pirmąsias septynias dienas, o vėliau mokama mažesnė jo dalis. Pasibaigus garantuojamo atlyginimo laikotarpiui, jūsų sveikatos draudimo fondas (mutualité) pirmaisiais metais moka išmoką, sudarančią 60% jūsų bruto atlyginimo, kuriam taikoma nustatyta viršutinė riba [19].
Lenkija: Ligos išmoka (zasiłek chorobowy) paprastai sudaro 80% išmokos apskaičiavimo bazės. Ji mokama iki 182 dienų arba iki 270 dienų, jei nedarbingumą sukėlė tuberkuliozė arba jis atsirado nėštumo metu [20].
Italija: Daugeliui darbuotojų, įskaitant pramonės darbuotojus ir pameistrius, INPS moka ligos išmoką, kuri nuo 4 iki 20 dienos sudaro 50% vidutinio dienos darbo užmokesčio, o nuo 21 iki 180 dienos – 66,66%. Ilgiausia mokėjimo trukmė – 180 dienų per metus [21]. Verta pasitikrinti savo nacionalinę kolektyvinę sutartį (CCNL), kad sužinotumėte, kokias papildomas išmokas moka darbdavys.
Svarbu: Tai įstatymuose nustatytos taisyklės. Jūsų darbo ar kolektyvinė sutartis gali suteikti daugiau garantijų, todėl patikrinkite abi ir, jei turite profesinės sąjungos atstovą, pasitarkite su juo.
Teisė būti pamirštam persirgus vėžiu
Čia verta paminėti dar vieną apsaugos priemonę, nors ji susijusi su draudimu ir paskolomis, o ne jūsų darbu: teisę būti pamirštam.
Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Rumunija buvo tarp pirmųjų ES šalių, priėmusių įstatymus, suteikiančius šią teisę vėžį įveikusiems žmonėms [22], o vėliau prie jų prisijungė Ispanija [23]. Pagal šiuos nacionalinius įstatymus, praėjus nustatytam laikotarpiui nuo gydymo pabaigos, draudikai nebegali rinkti medicininės informacijos apie jūsų vėžį draudimo ar paskolos sutartims sudaryti. Suaugusiesiems šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei dešimt metų, o Prancūzijoje – penkeri [22].
Pirmasis žingsnis jau žengtas ir ES teisėje. 2023 m. Vartojimo kredito direktyva įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad duomenys apie anksčiau diagnozuotą vėžį nebūtų naudojami su vartojimo kredito sutartimi susijusiam draudimui, kai praeina kiekvienos šalies nustatytas laikotarpis, kuris negali viršyti 15 metų nuo gydymo pabaigos. Šalys turėjo šias nuostatas perkelti į nacionalinę teisę iki 2025 m. lapkričio 20 d., o jos taikomos nuo 2026 m. lapkričio 20 d. [24].
Šios taisyklės taikomos draudikams ir kreditoriams, o ne darbdaviams. Tačiau jos grindžiamos ta pačia mintimi kaip ir likusi šio vadovo dalis: ankstesnė diagnozė neturėtų jūsų lydėti amžinai.
Ar galima dirbti chemoterapijos metu?
Tai vienas pirmųjų klausimų, kuriuos žmonės užduoda, o sąžiningas atsakymas – priklauso nuo aplinkybių. Tai nuspręsti galite tik jūs ir jus gydanti specialistų komanda.
Kai kurie žmonės gydymo metu toliau dirba, ir darbas jiems suteikia įprastą rutiną bei normalumo jausmą bauginančiu laikotarpiu [25]. Kitiems reikia pajamų arba jie tiesiog dar nepasirengę atsisakyti tos gyvenimo dalies, kuri vis dar atrodo sava. Tačiau „ar galite“ ir „ar turėtumėte“ yra skirtingi klausimai.
Jei apskritai nerimaujate, ar pasakyti darbdaviui, tokia baimė suprantama. Teisinė apsauga gali būti didesnė, nei tikitės.
Ką gydymo šalutinis poveikis iš tiesų reiškia jūsų darbo dienai
Chemoterapijos, radioterapijos ir imunoterapijos poveikis retai būna tiksliai nuspėjamas. Nuovargis gali būti sekinantis: ne toks, kurį pašalina geras nakties miegas, o toks, dėl kurio dviejų valandų susitikimas atrodo neįveikiamas. Pykinimas gydymo ciklo metu gali atsirasti ir išnykti, o jus gydanti komanda gali paaiškinti, kada pagal jūsų gydymo schemą jis tikriausiai bus stipriausias.
Vėžys ir jo gydymas taip pat gali paveikti dėmesį ir atmintį (tai dažnai vadinama „chemoterapinėmis smegenimis“), taip pat nuotaiką, energiją ir fizinę ištvermę, o kai kuriems žmonėms šis poveikis išlieka ir pasibaigus gydymui [4].
Jei jūsų darbas susijęs su fiziniu krūviu, artimu kontaktu su žmonėmis, galinčiais platinti infekcijas, arba griežtu, nelanksčiu grafiku, toliau dirbti gali būti nerekomenduojama dėl medicininių priežasčių, todėl pasitarkite su savo onkologu. Jei dirbate sėdimą darbą, o darbdavys pasirengęs pokyčiams, tinkamai pritaikius sąlygas tęsti darbą gali būti realu.
Klausimai, kuriuos verta apsvarstyti prieš nusprendžiant
Prieš priimdami vienokį ar kitokį sprendimą, konkrečiai aptarkite su savimi ir savo onkologu:
- Kokį šalutinį poveikį paprastai sukelia jūsų gydymas ir kada jis būna stipriausias?
- Ar jūsų darbas susijęs su fiziniu krūviu, infekcijų rizika ar daug įtampos keliančiu darbu su klientais?
- Ar norite dirbti ir ar tai lemia pinigai, tapatybės jausmas, rutina, ar visi trys dalykai?
- Kiek lankstumo jūsų darbdavys suteikia praktiškai, o ne tik popieriuje?
Nėra neteisingo atsakymo. Dirbti gydymo metu nėra drąsiau nei pasiimti nedarbingumo atostogas, o nustoti dirbti ir susitelkti į sveikimą nereiškia pasiduoti. Svarbu, kad spręstumėte remdamiesi faktais, o ne baime dėl to, ką gali pagalvoti darbdavys.
Tinkamas darbo sąlygų pritaikymas, kurio galite prašyti
Pagal Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą darbdaviai privalo imtis tinkamų ir pagrįstų sąlygų pritaikymo priemonių, kad darbuotojas su negalia galėtų įsidarbinti, dirbti ir siekti profesinės karjeros. Ši pareiga netaikoma, jei darbdaviui tektų neproporcinga našta, o nustatyti, kur yra ši riba, turi nacionaliniai teismai [2].
Nedidelius, nebrangius pakeitimus sunku laikyti neproporcinga našta. Sunku įsivaizduoti, kad leidimas jums pradėti darbą 9:30, o ne 9:00 val. būtų didelė našta stambiai įmonei.
Ko galite prašyti
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kad darbo laiko sutrumpinimas gali būti tinkama sąlygų pritaikymo priemonė, o direktyvoje aiškiai minimas darbo laiko organizavimas [2]. Gydymo metu verta aptarti šiuos pakeitimus:
- Lankstus darbo pradžios ir pabaigos laikas, atsižvelgiant į vizitus pas gydytojus ir dienas, kai šalutinis poveikis stipriausias
- Trumpesnis darbo laikas nustatytą laikotarpį
- Nuotolinis arba mišrus darbas gydymo savaitėmis, ypač jei jūsų imunitetas nusilpęs
- Laikinai pakeistos darbo užduotys, pavyzdžiui, fiziškai sunkių užduočių perdavimas kolegai
- Privati erdvė, kurioje galėtumėte pailsėti, išgerti vaistų ar suvaldyti šalutinį poveikį
- Laipsniškas grįžimas prie viso darbo laiko po nedarbingumo ar atostogų laikotarpio
| Ko galėtumėte prašyti | Kaip tai vertinama pagal teisę |
|---|---|
| Trumpesnio darbo laiko tam tikrą laikotarpį | Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad darbo laiko sutrumpinimas gali būti tinkama sąlygų pritaikymo priemonė [2]. |
| Pakeisto darbo pradžios ir pabaigos laiko | Darbo laiko organizavimas direktyvoje aiškiai minimas kaip viena iš sričių, kuriose galima pritaikyti sąlygas [2]. |
| Laipsniško grįžimo po laikinojo nedarbingumo | Nyderlanduose reintegracijos teisės aktai suteikia teisę į veiksmų planą ir pritaikytas darbo užduotis, trumpesnį darbo laiką arba laipsnišką grįžimą [7]. |
| Bet kokio pakeitimo, kuris darbdaviui kainuoja pinigų | Pareiga pritaikyti sąlygas netaikoma tik tuomet, kai darbdaviui tenka neproporcinga našta [2]. |
| Kilus nesutarimui, ar pakeitimas nėra pernelyg didelė našta | Ar darbo laiko sutrumpinimas sudaro neproporcingą naštą, sprendžia nacionalinis teismas [2]. |
Jei kurį laiką nedirbote ir dabar planuojate grįžti, mūsų išsamiame grįžimo į darbą ar mokslus po vėžio vadove aptariama, kaip iš paciento vėl tapti kolega, kaip papasakoti savo istoriją ir kaip susitvarkyti darbo vietą, kad ji atitiktų jūsų poreikius.
Sąlygų pritaikymas dėl šalutinio poveikio, apie kurį niekas nekalba
Sąlygos pritaikomos ne tik dėl fizinių simptomų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateikta negalios apibrėžtis apima ilgalaikius apribojimus, atsirandančius dėl fizinių, psichikos ar psichologinių sutrikimų [2], todėl ilgalaikiai dėmesio sutelkimo, atminties sunkumai, nerimas ar prislėgta nuotaika taip pat gali būti svarbūs.
Jei jaučiate mąstymo miglą, galite paprašyti rašytinių žodinių nurodymų santraukų, ilgesnių užduočių atlikimo terminų gydymo savaitėmis arba mažiau nebūtinų susitikimų. Jei dėl nerimo tam tikros situacijos tampa sunkios, gali padėti tylesnė darbo vieta arba mažiau komandiruočių.
Esame matę, kaip žmonės nesiryžta įvardyti šių sunkumų, nes baiminasi pasirodyti mažiau pajėgūs. Iš tiesų prašymas pritaikyti sąlygas dėl pažintinių ir emocinių šalutinių poveikių rodo priešingai: jūs žinote savo galimybių ribas ir norite toliau gerai dirbti jų neperžengdami.

Kaip pasikalbėti su darbdaviu apie savo diagnozę
Tai gali atrodyti sunkiausia dalis. Žinoti savo teises yra viena. Sėdint priešais vadovą rasti žodžius jomis pasinaudoti – visai kas kita.
Ką privalote atskleisti, o ko – ne
Taisyklės dėl klausimų apie sveikatą įdarbinimo metu Europos šalyse skiriasi. Jungtinėje Karalystėje darbdavys paprastai negali klausti kandidato apie jo sveikatą prieš pasiūlydamas darbą, išskyrus konkrečias situacijas, pavyzdžiui, kai reikia pritaikyti darbo pokalbio sąlygas [26]. Nyderlanduose darbdaviai įdarbindami negali klausti apie jūsų ligos istoriją, išskyrus retus atvejus, kai sveikatos būklė yra esminė konkrečioms pareigoms [7]. Jei nežinote, kokios taisyklės galioja jūsų šalyje, kreipkitės į nacionalinę lygybės instituciją arba profesinę sąjungą.
Kai jau dirbate ir norite, kad sąlygos būtų pritaikytos, darbdaviui reikia pakankamai informacijos, kad suprastų, ko jums reikia ir kodėl. Galite pradėti nuo savo poreikių, o ne nuo pačios diagnozės: „Šiuo metu gydausi dėl sunkios ligos ir man reikia šiek tiek lankstesnio darbo grafiko.“ Ar taip pat reikės medicininės pažymos ir kas joje turės būti nurodyta, priklauso nuo jūsų šalies ir nuo to, kiek laiko nedirbsite.
Pokalbis su personalo skyriumi, vadovu ir kolegomis
Personalo skyrius – tai oficialus kelias, kai viskas dokumentuojama. Čia teikiami prašymai pritaikyti darbo sąlygas ir pradedamos laikinojo nedarbingumo įforminimo procedūros. Pagal BDAR duomenys apie jūsų sveikatą priskiriami „specialių kategorijų“ asmens duomenims [27], todėl jiems taikoma papildoma apsauga.
Jūsų vadovas gali būti pirmasis žmogus, kuriam apie tai pasakysite, ypač jei lankstumo reikia nedelsiant. Jam gali tekti įtraukti personalo skyrių. Kalbėkite apie tai, kaip paveikiamas jūsų darbas ir ko jums reikia, o ne apie medicinines detales, kurias norėtumėte pasilikti sau.
Ar pasakoti kolegoms, sprendžiate tik jūs. Kai kuriems žmonėms atvirumas padeda jaustis mažiau nejaukiai dėl pastebimo šalutinio poveikio, pavyzdžiui, nuovargio ar plaukų slinkimo. Kiti renkasi privatumą. Abu pasirinkimai visiškai pagrįsti.
Du pokalbio pavyzdžiai pradžiai
Šių žodžių neprivalote ieškoti vieni. Štai du pavyzdžiai, nuo kurių galite pradėti.
Kai sakote vadovui, kad jums reikia pritaikytų sąlygų:
„Man diagnozuota liga ir šiuo metu esu gydomas. Man svarbu toliau gerai atlikti savo darbą, todėl norėčiau aptarti kelis darbo grafiko pakeitimus, kurie padėtų šiuo laikotarpiu. Taip pat norėčiau įtraukti personalo skyrių, kad viskas būtų sutvarkyta tinkamai.“
Kai per personalo skyrių oficialiai prašote įforminti nedarbingumą arba pritaikyti darbo sąlygas:
„Dėl sunkios sveikatos būklės man reikia įforminti nedarbingumą ir aptarti tinkamą darbo sąlygų pritaikymą. Mano gydytojas patvirtino medicininį poreikį. Gal galėtumėte pasakyti, kokių dokumentų reikia ir kokia bus tolesnė procedūra?“
Nė viename pavyzdyje nevartojamas žodis „vėžys“. Nė viename neatsiprašoma. Abu yra tiesūs ir profesionalūs.
Kai turite nustoti dirbti: jūsų galimybės Europoje
Sprendimas kuriam laikui ar ilgesniam laikotarpiui nustoti dirbti yra pagrįsta reakcija į sunkią diagnozę, o kartais – vienintelė reali išeitis. Kiekvienoje šiame vadove aptariamoje šalyje ligos laikotarpiu mokamas darbo užmokestis arba ligos išmokos nustatytą laiką pakeičia dalį jūsų pajamų.
Išmokos ligos laikotarpiu: ko tikėtis septyniose šalyse
Trumpa įstatymuose nustatytų taisyklių apžvalga:
| Šalis | Ką gaunate | Kiek laiko |
|---|---|---|
| Vokietija | Darbdavys toliau moka įprastą darbo užmokestį [10], vėliau mokama Krankengeld – 70% įprasto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 90% darbo užmokesčio atskaičius mokesčius [11] | Darbdavys moka iki 6 savaičių [9]; Krankengeld dėl tos pačios ligos mokama iki 78 savaičių per 3 metus [12] |
| Nyderlandai | Darbdavys moka bent 70% darbo užmokesčio, pirmaisiais metais primokėdamas iki minimalaus darbo užmokesčio [15] | Iki 2 metų [15] |
| Prancūzija | Dienos ligos išmokos, galbūt po laukimo laikotarpio, ir darbdavio priemoka, jei atitinkate sąlygas [13] | Priklauso nuo jūsų situacijos; sergant vėžiu gydymo išlaidos kompensuojamos pagal ilgalaikių ligų (ALD) sistemą [14] |
| Ispanija | 60% išmokos apskaičiavimo bazės nuo 4-os iki 20-os dienos, vėliau – 75% nuo 21-os dienos [17] | Iki 365 dienų, su galimybe pratęsti dar 180 dienų [17] |
| Belgija | Darbdavio garantuojamas darbo užmokestis (30 dienų tarnautojams; 7 dienos darbininkams, vėliau mokama mažesnė dalis), paskui jūsų sveikatos draudimo kasa moka 60% bruto darbo užmokesčio, taikant nustatytą viršutinę ribą [19] | 60% dydis taikomas pirmaisiais nedarbingumo metais [19] |
| Lenkija | 80% išmokos apskaičiavimo bazės [20] | Iki 182 dienų arba 270 dienų sergant tuberkulioze ar nėštumo metu [20] |
| Italija | INPS išmoka daugeliui darbuotojų: 50% vidutinio dienos darbo užmokesčio nuo 4-os iki 20-os dienos, vėliau – 66,66% [21] | Iki 180 dienų per metus [21] |
Tai įstatymuose nustatytos taisyklės, bet ne visa informacija. Jūsų darbo ar kolektyvinė sutartis gali suteikti daugiau garantijų. Patikrinkite abi prieš nuspręsdami, kad jums priklauso tik įstatymu numatytas minimumas.
Kas nutinka pasibaigus ligos išmokų mokėjimui
Vėžio gydymas gali trukti ilgiau nei įprastas ligos išmokų mokėjimo laikotarpis. Tuomet kyla klausimas, ar turite teisę į ilgalaikio nedarbingumo ar negalios išmoką. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, jei po dvejų metų vis dar negalite dirbti, galite gauti išmoką pagal Darbo ir pajamų (darbingumo) įstatymą, vadinamą WIA, jeigu esate netekę bent 35% gebėjimo užsidirbti [7].
Pasiteiraukite savo socialinio draudimo įstaigos, kokios ilgalaikės išmokos mokamos jūsų šalyje ir kaip atliekamas vertinimas. Pradėkite tuo domėtis iš anksto, dar nepasibaigus ligos išmokų mokėjimui, nes vertinimas užtrunka. Jūsų onkologijos centro socialinis darbuotojas arba jūsų šalies pacientų organizacija gali padėti išsiaiškinti, kokios sistemos jums taikomos, ir padėti tvarkyti dokumentus.
Jei dėl pinigų negalite užmigti, mūsų finansinės paramos vėžiu sergantiems pacientams vadove aptariamos ligos išmokos, negalios ir nedarbingumo vertinimas, labdaros organizacijos bei darbdavio teikiamos garantijos, apie kurias galbūt net nepagalvotumėte paklausti.
Pastaba savarankiškai dirbantiems asmenims
Daugiau nei kas ketvirtas žmogus nurodo dėl vėžio diagnozės praradęs su darbu susijusių pajamų, o savarankiškai dirbantys asmenys yra ypač pažeidžiami [25]. Europos kovos su vėžiu organizacija atkreipia dėmesį į tyrimus, rodančius, kad diagnozė savarankiškai dirbančių asmenų asmeniniams finansams smogia stipriau nei samdomų darbuotojų [4].
Jūsų apsaugos lygis priklauso nuo šalies socialinio draudimo taisyklių ir jūsų asmeninės situacijos. Išsiaiškinkite savo padėtį dabar, kol apsaugos dar neprireikė, ir apsvarstykite, ar jums būtų naudingas pajamų apsaugos draudimas. Jūsų šalies sistemą išmanantis konsultantas gali padėti tai įvertinti.
Vėžiu sergančius asmenis prižiūrinčių artimųjų teisės
Jei kas nors iš jūsų šeimos serga vėžiu, jūsų teisės darbe taip pat svarbios, tačiau jas lengva pamiršti.
Europos vėžiu sergančių pacientų koalicija 2019 m. ES direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros pavadino milžinišku laimėjimu prižiūrintiesiems [25]. Ji kiekvienam darbuotojui suteikia teisę į penkių darbo dienų per metus atostogas artimajam prižiūrėti ir leidžia prižiūrintiesiems prašyti lanksčių darbo sąlygų priežiūros tikslais. Darbdaviai turi atsakyti per pagrįstą laiką ir atsisakę nurodyti priežastis. Valstybės narės turėjo perkelti ją į nacionalinę teisę iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. [28].
Nacionalinės taisyklės gali suteikti daugiau teisių. Nyderlanduose Darbo ir priežiūros įstatymas suteikia iki dviejų savaičių per metus trumpalaikių priežiūros atostogų, mokant 70% darbo užmokesčio, ir nemokamas ilgalaikės priežiūros atostogas, kurių trukmė gali siekti iki šešių jūsų savaitės darbo laiko normų [7]. Vokietijoje galite neatvykti į darbą iki dešimties darbo dienų, kad suorganizuotumėte priežiūrą, kai jos staiga prireikia artimam giminaičiui, ir iš jo ilgalaikės priežiūros draudiko galite gauti priežiūros paramos išmoką (Pflegeunterstützungsgeld) už ne daugiau kaip dešimt darbo dienų per metus [29].
ES teisė taip pat saugo jus nuo nepalankesnio elgesio dėl jūsų prižiūrimo asmens. Coleman byloje ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad direktyvoje nustatyti tiesioginės diskriminacijos ir priekabiavimo draudimai taikomi ne tik patiems negalią turintiems žmonėms: darbdavys, kuris su darbuotoju elgiasi nepalankiau dėl jo negalią turinčio vaiko, kurio pagrindinis prižiūrėtojas yra tas darbuotojas, pažeidžia direktyvą [30]. Byla buvo susijusi su vaiku, tačiau jei jūsų artimojo vėžys pripažįstamas negalia, panašus elgesys su jumis taip pat gali būti neteisėtas.

Jei patiriate diskriminaciją: kaip apsisaugoti
Jei manote, kad darbdavys pažeidė taisykles, jūsų veiksmai pirmosiomis dienomis yra svarbūs.
Viską užsirašykite. Pažymėkite, kas buvo pasakyta, kada, kas dalyvavo ir kas galėtų tai paliudyti. Išsaugokite el. laiškus ir žinutes. Fiksuokite visus pareigų, darbo užmokesčio ar elgesio su jumis pokyčius po to, kai darbdaviui pranešėte apie diagnozę.
Prašymus pritaikyti darbo sąlygas pateikite raštu. Net po pokalbio akis į akį parašykite el. laišką: "Kaip aptarėme, oficialiai prašau lankstaus darbo grafiko kaip tinkamo darbo sąlygų pritaikymo dėl mano sveikatos būklės." Taip turėsite aiškų rašytinį įrodymą.
Žinokite, kur kreiptis. 2024 m. priimtomis ES taisyklėmis nustatyti nacionalinių lygybės institucijų standartai, be kitų sričių apimantys diskriminaciją dėl negalios darbe; jų perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2026 m. birželis [31]. Equinet kataloge šios institucijos pateikiamos pagal šalis, įskaitant Prancūzijos teisių gynėją, Nyderlandų žmogaus teisių institutą ir Unia Belgijoje [32]. Jei esate profesinės sąjungos narys, jūsų profesinė sąjunga taip pat yra tinkama vieta pirmiausia kreiptis.
Atsakomieji veiksmai taip pat neteisėti. ES teisė reikalauja, kad valstybės narės saugotų darbuotojus nuo atleidimo ar kitokio nepalankaus darbdavio elgesio, kuriuo reaguojama į skundą ar teismo procesą dėl vienodo požiūrio principo laikymosi [1].
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar darbdavys gali mane atleisti dėl to, kad sergu vėžiu?
Atleisti jus dėl negalios draudžiama pagal Užimtumo lygybės direktyvą, kuri apima darbo sąlygas, įskaitant atleidimą ir darbo užmokestį [1], o vėžys gali būti laikomas negalia, kai jo poveikis yra ilgalaikis [2]. Apsauga paties laikinojo nedarbingumo metu įvairiose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, Nyderlanduose darbdavys paprastai negali atleisti pagal neterminuotą sutartį dirbančio asmens per pirmuosius dvejus ligos metus [16].
Ar privalau darbdaviui pasakyti, kad sergu vėžiu?
Įdarbinimo etape paprastai neprivalote. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose darbdaviai paprastai negali klausti apie jūsų sveikatą prieš pateikdami darbo pasiūlymą [26][7]. Jau dirbdami galite pradėti nuo savo poreikių, o ne nuo pačios diagnozės, ir visi jūsų atskleisti sveikatos duomenys pagal BDAR laikomi specialių kategorijų asmens duomenimis [27].
Ar galiu dirbti chemoterapijos metu?
Kai kurie žmonės dirba, ir darbas jiems suteikia kasdienę rutiną bei įprasto gyvenimo pojūtį [25]. Ar tai tinka jums, priklauso nuo gydymo, šalutinio poveikio ir jūsų darbo. Pirmiausia pasitarkite su onkologu, o prieš priimdami sprendimą paklauskite darbdavio, kokios lankstesnės darbo sąlygos galimos.
Kas yra tinkamas darbo sąlygų pritaikymas vėžiu sergantiems pacientams?
Tai pakeitimai, padedantys toliau dirbti, pavyzdžiui, lankstus ar sutrumpintas darbo laikas, nuotolinis darbas, laikinai pakeistos pareigos arba laipsniškas grįžimas po nedarbingumo ar atostogų. ES Teisingumo Teismas patvirtino, kad sutrumpintas darbo laikas gali būti laikomas tokiu pritaikymu ir kad negalios sąvoka apima ne tik fizinius, bet ir ilgalaikius psichikos bei psichologinius sutrikimus [2].
Kas nutiks, jei darbdavys atsisakys patenkinti mano prašymą pritaikyti darbo sąlygas?
Paprašykite rašytinio atsisakymo, pateikite oficialų skundą ir kreipkitės į savo šalies lygybės instituciją arba profesinę sąjungą. Pagal ES teisę pareigos tinkamai pritaikyti sąlygas riba yra neproporcinga našta darbdaviui [2]. Vien nepatogumo nepakanka.
Ar laisvai samdomi ir savarankiškai dirbantys asmenys yra apsaugoti?
Iš dalies. Užimtumo lygybės direktyva taip pat apima galimybes pradėti savarankišką veiklą [1], tačiau darbdavio mokamas darbo užmokestis ligos laikotarpiu jums nepriklauso, o galimos ligos išmokos priklauso nuo jūsų šalies socialinio draudimo taisyklių. Savarankiškai dirbantiems asmenims po diagnozės kyla ypač didelė pajamų praradimo rizika [25], todėl savo padėtį išsiaiškinkite iš anksto.
Turite daugiau galimybių, nei manote
Blogiausia, ką galite daryti dirbdami ir išgirdę vėžio diagnozę, – priimti sprendimus iš baimės: baimės, kad paprašę pritaikyti darbo sąlygas būsite laikomi problemišku darbuotoju, baimės, kad dėl nedarbingumo prarasite darbą, baimės, kad apskritai neturite jokių svertų.
Visoje Europoje teisės aktai suteikia jums svertų. Nuo to visa tai netaps lengva. Tačiau jie suteikia realių galimybių: toliau dirbti gaunant tinkamą pagalbą, sveikstant pasinaudoti apmokamu nedarbingumo laikotarpiu arba ilgesniam laikui pasitraukti iš darbo ir gauti būtent tokiai situacijai numatytą finansinę paramą.
Kad ir kurį kelią pasirinktumėte, sprendimą priimkite remdamiesi faktais, o ne apimti panikos. Jūsų onkologijos centro pacientų koordinatorius ar socialinis darbuotojas, profesinės sąjungos atstovas arba darbo teisės teisininkas gali padėti sudaryti konkretų planą, atsižvelgdamas į jūsų situaciją ir jūsų šalyje galiojančias taisykles.
Jums nereikia visko spręsti vieniems. Ir tikriausiai turite daugiau teisių, nei įsivaizduojate.
Šaltiniai
[1] Europos Parlamento teisėkūros stebėsenos centras. (2000 m. lapkričio 27 d.). Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje. Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva [Tarybos direktyvos 2000/78/EB santrauka, procedūra 1999/0225(CNS)]. https://oeil.europarl.europa.eu/oeil/en/document-summary?id=141
[2] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. (2013 m. balandžio 11 d.). Pagydoma ar nepagydoma liga, sukelianti fizinių, protinių ar psichologinių apribojimų, gali būti prilyginama negaliai (Pranešimas spaudai Nr. 42/13; sprendimas sujungtose bylose C-335/11 ir C-337/11, Ring ir Skouboe Werge). https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2013-04/cp130042en.pdf
[3] OECD. (2024). Su vėžiu susijusių netolygumų mažinimas ES: dėmesys vėžio prevencijai ir ankstyvajam nustatymui. OECD sveikatos politikos studijos. OECD Publishing. https://doi.org/10.1787/14fdc89a-en
[4] European Cancer Organisation. (be datos). 6. Teisės grįžti į darbo rinką užtikrinimas vėžiu sergantiems ir jį išgyvenusiems žmonėms. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://www.europeancancer.org/content/survivorship-right-to-reintegration-into-workplace
[5] de Boer, A. G. E. M., Taskila, T., Ojajärvi, A., van Dijk, F. J. H., & Verbeek, J. H. A. M. (2009). Vėžį išgyvenę žmonės ir nedarbas: metaanalizė ir metaregresija. JAMA, 301(7), 753-762. https://doi.org/10.1001/jama.2009.187
[6] GOV.UK. (be datos). Negalios apibrėžtis pagal 2010 m. Lygybės įstatymą. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://www.gov.uk/definition-of-disability-under-equality-act-2010
[7] Women Cancer Europe. (be datos). Nyderlandai [Žinokite savo teises: darbo teisės pagal šalį]. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://womencancer.eu/netherlands/
[8] Allgemeines Gleichbehandlungsgesetz (AGG) [Bendrasis vienodo požiūrio įstatymas], §§ 1-2 (Vokietija). Gesetze im Internet. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://www.gesetze-im-internet.de/agg/BJNR189710006.html
[9] Gesetz über die Zahlung des Arbeitsentgelts an Feiertagen und im Krankheitsfall (Entgeltfortzahlungsgesetz), § 3: Anspruch auf Entgeltfortzahlung im Krankheitsfall (Vokietija). Gesetze im Internet. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://www.gesetze-im-internet.de/entgfg/__3.html
[10] Gesetz über die Zahlung des Arbeitsentgelts an Feiertagen und im Krankheitsfall (Entgeltfortzahlungsgesetz), § 4: Höhe des fortzuzahlenden Arbeitsentgelts (Vokietija). Gesetze im Internet. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://www.gesetze-im-internet.de/entgfg/__4.html
[11] Sozialgesetzbuch (SGB) Fünftes Buch (V): Gesetzliche Krankenversicherung, § 47: Höhe und Berechnung des Krankengeldes (Vokietija). Gesetze im Internet. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://www.gesetze-im-internet.de/sgb5/__47.html
[12] Sozialgesetzbuch (SGB) Fünftes Buch (V): Gesetzliche Krankenversicherung, § 48: Dauer des Krankengeldes (Vokietija). Gesetze im Internet. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://www.gesetze-im-internet.de/sgb5/__48.html
[13] Code du travail numérique. (2026 m. birželio 1 d.). Arrêt maladie : indemnités journalières versées au salarié. Ministère du Travail. https://code.travail.gouv.fr/fiche-service-public/arret-maladie-indemnites-journalieres-versees-au-salarie
[14] Santé.fr. (2025 m. vasario 26 d.). Qu'est-ce que le dispositif appelé Affection Longue Durée (ALD) ? https://www.sante.fr/node/6391319
[15] Business.gov.nl. (be datos). Apmokėjimas ligos metu: tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://business.gov.nl/regulation/sick-pay/
[16] WorkinNL. (be datos). Atleidimas iš darbo nedarbingumo laikotarpiu. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://www.workinnl.nl/en/dismissal/dismissal-sick/default.aspx
[17] Servicio de Salud de Castilla-La Mancha. (be datos). Preguntas más frecuentes [Incapacidad temporal e incapacidad permanente]. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://sanidad.castillalamancha.es/sites/sescam.castillalamancha.es/files/documentos/pdf/20250911/incapacidadtemporal_web_2025.pdf
[18] Ley 15/2022, de 12 de julio, integral para la igualdad de trato y la no discriminación. Boletín Oficial del Estado, 167, 13 de julio de 2022 (BOE-A-2022-11589). https://www.boe.es/eli/es/l/2022/07/12/15
[19] Sécurité sociale (Belgija). (be datos). Incapacité de travail. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://www.socialsecurity.be/citizen/fr/incapacite-de-travail-accident-du-travail-et-maladies-professionnelles/incapacite-de-travail
[20] Obwieszczenie Marszałka Sejmu Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 19 czerwca 2026 r. w sprawie ogłoszenia jednolitego tekstu ustawy o świadczeniach pieniężnych z ubezpieczenia społecznego w razie choroby i macierzyństwa [Įstatymo dėl socialinio draudimo piniginių išmokų ligos ir motinystės atvejais suvestinė redakcija]. (2026). Dziennik Ustaw, poz. 854 (Lenkija). https://api.sejm.gov.pl/eli/acts/DU/2026/854/text.pdf
[21] Istituto Nazionale della Previdenza Sociale. (be datos). Tutela previdenziale della malattia: Pagamento dell'indennità economica [Vadovas]. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://www.inps.it/content/dam/inps-site/pdf/inpscomunica/documents/Guidatutela_previdenziale_malattia.pdf
[22] European Cancer Patient Coalition. (be datos). Vėžį išgyvenusių žmonių teisė būti pamirštiems. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://ecpc.org/policy/the-right-to-be-forgotten/
[23] European Society for Medical Oncology. (2023 m. spalio 18 d.). Teisė būti pamirštiems: ESMO ragina ES šalis užtikrinti vienodas finansines teises vėžį išgyvenusiems žmonėms [Pranešimas spaudai]. https://esmo.org/newsroom/press-releases/the-right-to-be-forgotten-esmo-calls-on-eu-countries-to-ensure-equal-financial-rights-for-cancer-survivors
[24] Europos Parlamento teisėkūros stebėsenos centras. (2023 m. spalio 30 d.). Vartojimo kreditai [Direktyvos (ES) 2023/2225 santrauka, procedūra 2021/0171(COD)]. https://oeil.europarl.europa.eu/oeil/en/document-summary?id=1764052
[25] European Cancer Patient Coalition. (be datos). Užimtumas. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://ecpc.org/policy/employment/
[26] 2010 m. Lygybės įstatymas, aiškinamosios pastabos, 60 straipsnis: klausimai apie negalią ir sveikatą (JK). https://www.legislation.gov.uk/ukpga/2010/15/notes/division/3/5/1/22
[27] Duomenų apsaugos komisija. (2024). Darbuotojų sveikatos duomenų tvarkymas [Atvejo analizė]. https://www.dataprotection.ie/en/dpc-guidance/case-studies/disclosure-unauthorised-disclosure/processing-occupational-health-data
[28] Europos Parlamento teisėkūros stebėsenos centras. (2019 m. liepos 12 d.). Tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra [Direktyvos (ES) 2019/1158 santrauka, procedūra 2017/0085(COD)]. https://oeil.europarl.europa.eu/oeil/en/document-summary?id=1586808
[29] Bundesministerium für Gesundheit. (2025 m. vasario 14 d.). Pflegeunterstützungsgeld als Entgeltersatzleistung. https://www.bundesgesundheitsministerium.de/service/begriffe-von-a-z/p/pflegeunterstuetzungsgeld-als-entgeltersatzleistung.html
[30] Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra. (be datos). ESTT C 303/06: sprendimas [Nuoroda į teismų praktiką: S. Coleman prieš Attridge Law ir Steve Law, didžioji kolegija, 2008 m. liepos 17 d.]. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://fra.europa.eu/en/caselaw-reference/cjeu-c-30306-judgment
[31] Europos Parlamento teisėkūros stebėsenos centras. (2024 m. gegužės 29 d.). Lygybės sąjunga: lygybės įstaigoms taikomi standartai vienodo požiūrio į asmenis, užimtumo, socialinės apsaugos ir galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir jų teikimo srityse [Tarybos direktyvos (ES) 2024/1499 santrauka, procedūra 2022/0401(APP)]. https://oeil.europarl.europa.eu/oeil/en/document-summary?id=1785358
[32] Equinet. (be datos). Europos nacionalinių lygybės įstaigų katalogas. Žiūrėta 2026 m. spalio 27 d., https://equineteurope.org/?p=24672
Šis straipsnis teikia tik informacinę pagalbą ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Priimdami medicininius sprendimus visada pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu.

Šis turinys sukurtas įgyvendinant projektą YARN, 2025-2028 m. bendrai finansuojamą pagal programą EU4Health (dotacijos susitarimas Nr. 101219053).




