Išsivysčiusiose Europos šalyse išgyvenamumas po vaikų vėžio dabar siekia beveik 80 proc. dėl veiksmingesnio gydymo ir geresnės palaikomosios priežiūros, todėl išgyvenusiųjų skaičius nuolat didėja. Tačiau gydymas, kuris pagerino išgyvenamumą, yra griežtas ir sukelia rimtų šalutinių poveikių, kurie ilgainiui gali labai paveikti išgyvenusiųjų gyvenimo kokybę. ES finansuojamo projekto PanCareLIFE (dotacijos sutartis 602030) tikslas buvo siekti, kad išgyvenusieji vėžį, diagnozuotą iki 25 metų, turėtų tokią pačią gyvenimo kokybę ir galimybes kaip ir jų bendraamžiai, kurie nesirgo vėžiu. Naudojant stebėjimo tyrimus ir molekulinius genetinius tyrimus PanCareLIFE buvo tiriami vėlyvieji padariniai, turintys įtakos vaisingumui ir klausos sutrikimams (ototoksiškumas), taip pat bus vertinama su sveikata susijusi gyvenimo kokybė.

Kadangi vėlyvąjį poveikį išgyvenusių pacientų skaičius bet kurioje šalyje yra nedidelis, norint tiksliai įvertinti riziką, reikalingos didelės kohortos. PanCareLIFE subūrė žymių tyrėjų iš visos Europos komandą, kuri pateikė daugiau kaip 14 000 gerai apibūdintų tiriamųjų, siekdama nustatyti genetinius ir negenetinius rizikos veiksnius, susijusius su vaisingumo ir ototoksiškumo sumažėjimu. Gyvenimo kokybės tyrimuose buvo vertinamas vaisingumo ir ototoksiškumo poveikis. PanCareLIFE pažengė į priekį išgyvenamumo tyrimų srityje, įvertindama dideles kohortas, kuriose buvo naudojamos stebėjimo ir genetinės priemonės, suteiksiančios daugiau žinių apie individualius rizikos veiksnius. Tokio pobūdžio informacija ateityje leis suskirstyti išgyvenusiuosius į grupes, kuriose bus galima teikti labiau individualizuotą, įrodymais pagrįstą priežiūrą, ir sudaryti sklandaus perėjimo prie ilgalaikės tolesnės priežiūros planus. Taikant šiuos metodus bus užtikrinta geresnė gyvenimo kokybė išgyvenusiems vėžį, diagnozuotą jauname amžiuje.