Geresnė priežiūra gerinant bendravimą

Veiksmingas bendravimas gali padidinti diagnostikos tikslumą, pagerinti pacientų supratimą apie gydymą ir jo laikymąsi, pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir sveikatos rezultatus.

Gydytojo ir paciento konsultacija yra sveikatos intervencijų pagrindas, nepriklausomai nuo paciento amžiaus. Užmezgus pasitikėjimu grįstus santykius su vaiku ir paaugliu, pagerėja informacijos perdavimas ir skatinama geresnė socializacija, siekiant aktyvaus savarankiško paciento vaidmens, susijusio su sveikatos raštingumu. Tai gerina vaiko sveikatos būklę dėl apsisprendimo ir saviveiksmingumo, o tai savo ruožtu teigiamai veikia sveikatą. Pokalbio įgūdžiai, kuriais suteikiama parama ir pagalba atpažįstant problemas, yra susiję su didesniu visų dalyvaujančių asmenų pasitenkinimu ir mažesniu stresu.

Tačiau kiek puikus bendravimas gali sutrumpinti gydymo trukmę ir sumažinti skiriamų vaistų skaičių? Ar įmanoma sustiprinti sveikatos raštingumą, sutrumpinti buvimo ligoninėje trukmę ir sumažinti gydymo komplikacijas? Kaip įvairiose Europos šalyse būtų galima plėtoti ir suderinti švietimą ir mokymą, kaip geriau bendrauti su vaikais ir paaugliais?

Vaikai gali būti mokomi, kaip efektyviai atlikti sveikatos partnerio vaidmenį, be to, į pediatrinį mokymą turėtų būti įtraukti bendravimo įgūdžiai. Efektyvių bendravimo įgūdžių galima išmokyti ir išmokti naudojant minimalius papildomus išteklius. Net ir trumpi mokymai gali būti veiksmingi, taikant tokius metodus kaip motyvacinis interviu ir specializuoti mokymai psichosocialinėmis temomis.

Šiame straipsnyje pateikiamos pagalbinės sprendimų priėmimo priemonės, padedančios įvertinti vaiko ar paauglio bendravimo ir sprendimų priėmimo kompetenciją bei padedančios suprasti sveikatos ir ligos sąvokas, priklausomai nuo jų pažintinės, emocinės, socialinės, psichologinės ir fizinės raidos. Be to, pateikiamos priemonės pediatro kompetencijai įvertinti.