(Interviu su Monica Nistér, patologijos vyresniąja profesore ir buvusia „Barntumörbanken” padalinio vadove, ir Johanna Sandgren, medicinos mokslų daktare ir naująja „Barntumörbanken” padalinio vadove.) (Paskelbta 2021-02-10, Barncancerfonden.) Vaikų vėžio biobankas (šved. Barntumörbanken, BTB) įkurtas prieš 10 metų (2011 m.). Tikslas buvo rinkti vaikų navikų mėginius, tikintis geriau pažinti navikus, pagerinti diagnostiką ir prognozę bei gyvenimo kokybę. Iš pradžių buvo renkami tik smegenų navikų ir neuroblastomos mėginiai. 2015 m. pradėti rinkti ir kitų solidinių navikų mėginiai. Šiandien mėginiai imami iš daugiau kaip 90 proc. visų solidinių navikų atvejų. Likusiais atvejais mėginiai yra per maži, kad juos būtų galima ir paaukoti, ir diagnozuoti. 2021 m. biobanke buvo sukaupta 900 audinių mėginių. Biobanke taip pat atliekamas viso genomo sekvenavimas, kai, patvirtinus mokslinių tyrimų projektą, visa genetine medžiaga galima dalytis kaip duomenų rinkmenomis. Šie duomenys leistų mokslininkams ištirti, kaip genetinės mutacijos atsiranda, pavyzdžiui, naviko signaliniuose keliuose, taip pat pagerinti supratimą apie navikų pogrupius. Dar vienas tikslas – skaitmeninti duomenų bazę, sukurti prieinamų mėginių katalogą ir suteikti mokslininkams galimybę teikti paraiškas dėl prieigos internetu. Jie žino, kad ieškoma gyvų navikų mėginių, todėl dabar gali pateikti ir šią medžiagą. The childhood cancer biobank (Swedish: Barntumörbanken, BTB) was established 10 years ago (2011). The goal was to collect samples of child tumours, in hopes of improving understanding of tumours, to improve diagnostics and prognosis, and improve quality of life. To begin with, only samples from brain tumours and neuroblastoma were collected. In 2015, samples from other solid tumours were being collected as well. Today, samples are collected from over of 90 % of all cases of solid tumours. In the remaining cases, the samples are too small to both donate and diagnose. In 2021, the biobank had accumulated 900 tissue samples. The biobank also performs whole genome sequencing, where the entirety of the genetic material can be shared as data files once a research project has been approved. This data could allow scientists to investigate how genetic mutations arise in for instance signal pathways in the tumour, as well as improve understanding of subgroups of tumours. Another goal is to digitize the database, make a catalogue of available samples and enable researchers to apply for access online. They are aware live samples of tumours are sought after and can now supply this material as well.