Vaikystės vėžys paveikia visą šeimą ir gali turėti ilgalaikį poveikį išgyvenusių vaikų vėžį tėvams. Autoriai siekė aprašyti tėvų požiūrį į šiuo metu patiriamus sunkumus ir jų paramos poreikius gydymo metu, po gydymo ir šiandien; nustatyti ypatybes, susijusias su sunkumais ir paramos poreikiais; aprašyti naudojimąsi esamomis paramos paslaugomis.

Atlikdami šį populiacinį tyrimą, autoriai nustatė KKS tėvus, naudodamiesi Šveicarijos vaikų vėžio registro (SCCR) duomenimis. Tėvai užpildė klausimyną apie suvokiamus trūkumus (pvz., susijusius su darbu, finansinius ir kt.), paramos poreikius (pvz., susijusius su darbu, finansinius ir kt.) ir socialinius bei demografinius duomenis. Su vėžiu susijusios charakteristikos buvo gautos iš SCCR. Autoriai taikė daugialypę daugiapakopę logistinę regresiją, siekdami nustatyti charakteristikas, susijusias su nepalankiomis sąlygomis ir paramos poreikiais.

Rezultatas – praėjus vidutiniškai 24 metams po diagnozės nustatymo, penktadalis tėvų nurodė, kad patiria nepalankias sąlygas, o 7,1 proc. tėvų nurodė, kad jiems reikia paramos. Daugelis tėvų pageidavo didesnės paramos vaiko vėžio gydymo metu arba po jo. Tėvai, kurių vaikas patyrė vėlyvus padarinius arba buvo priklausomas nuo tėvų, nurodė didesnį dabartinį didesnės paramos poreikį. Beveik pusė tėvų nurodė, kad naudojosi esamomis paramos paslaugomis.

Daugeliui tėvų reikia daugiau paramos aktyvaus vaiko vėžio gydymo metu ir po jo, o kai kurie tėvai patiria paramos poreikį ir nepatogumus ilgai išgyvenę vėžį. Geresnis esamų paramos tėvams ir šeimoms paslaugų propagavimas ir, jei reikia, naujų paslaugų kūrimas gali padėti tėvams ilguoju laikotarpiu.

Disadvantages and Support Needs Faced by Parents of Long-Term Childhood Cancer Survivors