„Mokslininkai ištyrė jaunų suaugusiųjų, išgyvenusių vėžį vaikystėje (YACCS), gerovę ir nustatė, kad daugumos išgyvenusiųjų psichosocialinė raida buvo teigiama, panaši į jų bendraamžių, kurie nesirgo vėžiu. Tačiau tie, kurie sirgo centrinės nervų sistemos (CNS) vėžiu, susidūrė su papildomais iššūkiais tokiose srityse kaip nepriklausomybė, santykiai ir seksualinė raida, palyginti su bendraamžiais. Teigiama, kad jie dažniau buvo sporto klubo nariai, o tai, be fizinės sveikatos pažangos, palankiai veikia jų socialinius ryšius su bendraamžiais. Šis teigiamas rezultatas buvo nustatytas ir visoje YACCS grupėje.

Dar vienas svarbus aspektas – Nyderlanduose pagerėjęs YACCS gydymas ir parama, kuri padėjo daugumai jų teigiamai vystytis. Tačiau labai svarbu nuolat stebėti CNS vėžį išgyvenusius asmenis, kad būtų galima anksti pasiūlyti tinkamą pagalbą ir paramą.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir slaugytojams tenka itin svarbus vaidmuo stebint ir padedant YACCS pasiekti psichosocialinius etapus, palaikant išgyvenusiųjų savarankiškumą, elgiantis su jais įprastai, siūlant paramos grupes ir (arba) individualų gydymą ir vengiant perdėtos globos. Tai gali padėti įgalinti išgyvenusiuosius pačius kontroliuoti savo sveikatą.”

Psychosocial Developmental Milestones of Young Adult Survivors of Childhood Cancer