Bendravimas su vėžį išgyvenusiu asmeniu

„Svarbiausia – bendrauti” – šią taisyklę dažnai iškelia žmonės, kurie yra socialios būtybės ir linkę kurti tvirtus ir palaikančius santykius. Rekomenduojame dar atsakingiau elgtis, kai susiduriate su sunkia liga artimuose santykiuose, nes atviras ir kokybiškas bendravimas yra paguodos, stiprybės ir vilties šaltinis abiem pusėms. Išbandykite šiuos penkis patarimus, kurie padės sustiprinti santykius sunkiu laikotarpiu ir atlaikyti ligos nežinomybę.

Atviri pokalbiai

Sukurkite saugią ir užjaučiančią aplinką atviram dialogui, skatindami diskusiją, kurioje abi pusės jaustųsi patogiai išsakydamos savo mintis, susirūpinimą ir emocijas (ypač jei pacientas labai jautriai reaguoja į diagnozę arba iš prigimties yra linkęs užsisklęsti). Kitaip tariant, pasistenkite į savo kasdienybę įtraukti reguliarius gilesnius pokalbius kaip itin svarbų prioritetą, iš anksto suplanuotu laiku ir be nereikalingų atidėliojimų.

Taip pat rekomenduojame atsakingai pasiruošti dialogui, būti pasirengusiems aktyviai klausytis ir iš tiesų išklausyti vienas kito jausmus. (Daugiau informacijos apie tai, kodėl šis žingsnis yra svarbus ir kaip jį atlikti, rasite kitame skyriuje.) Netrukus pastebėsite, kad reguliarus domėjimasis vienas kito savijauta taps jūsų santykius stiprinančiu įpročiu. Be to, turėsite daugiau galimybių spręsti neatidėliotinas problemas arba staiga atsiradusią naują baimę čia ir dabar.

Praktikuokite aktyvų klausymąsi ir empatiją

Nėra lengva klausytis žmogaus, su kuriuo kalbate, o ne tik girdėti, ką jis sako. Netgi tyrimai rodo, kad veiksmingai bendraudami klausomės tik 20-30 proc. laiko, todėl prarandame galimybę užmegzti gilesnį ryšį ir nesuteikiame kitam asmeniui galimybės atskleisti, kas liko tarp eilučių. Vis dėlto, susidūrus su vėžio diagnoze, pastangos išmokti būti aktyviu klausytoju turėtų būti nuoširdžios – kai reikia pasikalbėti, tiek pacientas, tiek artimas žmogus tikisi supratimo.

Kokius metodus ekspertai rekomenduoja taikyti aktyviam klausymuisi praktikuoti? Pirmiausia, žinoma, reikia sutelkti dėmesį į asmenį, su kuriuo kalbate, ir leisti jam kalbėti nepertraukiant. Kūno kalba arba gestai (pvz., šypsena arba kikenimas), trumpi žodiniai intarpai (pvz., „Aš jus suprantu”). Nereikėtų bijoti prašyti pakartoti, jei ko nors nesupratote ar nesupratote. Perfrazuokite tai, ką išgirdote, taip parodydami kitam, kaip supratote situaciją, arba užduokite papildomų klausimų, kad ją paaiškintumėte.

Tai nėra baigtinis sąrašas, tačiau svarbu prisiminti, kad bendravimas yra abipusis procesas. Todėl abi pusės turėtų stengtis suprasti viena kitos požiūrį ir būti empatiškos. Negalima daryti asmeninių vertinimų ar patarimų, jei asmuo to neprašo.

Nustatykite lūkesčius

Žinodami vienas kito lūkesčius ir individualius poreikius, gydymo ir priežiūros procesą galėsite vykdyti sklandžiau. Pavyzdžiui, jei sergate šia liga, tikėtina, kad gausite paramą, pavyzdžiui, fizinę pagalbą atliekant kasdienes užduotis arba minėtą pagrindinį empatišką išklausymą. Todėl aiškiai pasakykite, kas jums padėtų jaustis patogiau arba kokie dabartinės situacijos aspektai atrodo sunkiai įveikiami. Tikėtina, kad net ir artimiausi žmonės kurį laiką gali nesuprasti jūsų išgyvenimų, kol jais atvirai nepasidalysite.

Tuo tarpu šeimos nariui gali prireikti išsiaiškinti savo galimybes. Turėti ligą ir slaugyti sergantį žmogų yra dvi visiškai skirtingos patirtys, tačiau pastaroji taip pat kelia savų iššūkių fizinei ir psichologinei savijautai. Jei jaučiate, kad darosi per sunku, nesmerkite savęs, kad pasidalytumėte tuo su ligoniu ir kitais artimaisiais.

Neeilinė sveikatos būklės diagnozė kartais sukelia nenumatytų pokyčių, todėl lūkesčių vertinimas turėtų būti dinamiškas procesas. Iš naujo juos įvertinkite ir pakoreguokite. Lankstus ir supratingas bendradarbiavimas padeda lengviau prisitaikyti, išvengti nesusipratimų ar rimtų konfliktų ir leidžia santykiams klestėti net ir esant sunkumams.

Ieškokite paramos

Tai vienodai aktualu ir pacientui, ir jo artimiausiai aplinkai, todėl skatinkite vieni kitus prisijungti prie paramos grupių, lankyti terapijos užsiėmimus ar specialias konsultacijas individualiai arba kartu su visa šeima.

Tokios veiklos praktikavimas ne tik padės jums išmokti dar veiksmingiau ugdyti kritinio bendravimo įgūdžius, bet ir suprasti, kad savo kelyje esate ne vieni. Lengviau pasidalyti savo istorija su panašią patirtį turinčiais žmonėmis, atrasti naujų streso ir problemų įveikimo strategijų, išgirsti vertingų įžvalgų apie ligos poveikį jūsų gyvenimui ir pan. Galiausiai sumažėja izoliacijos jausmas ir pagerėja emocinė savijauta.

Žiūrėkite į dalykus kaip į pergalingas akimirkas, o ne kaip į nereikšmingas smulkmenas.

Sunkios ligos akivaizdoje būtina sąmoningai džiaugtis pasiekimais. Šioje situacijoje nėra nereikšmingų dalykų. Dar vieno gydymo etapo pabaiga, asmeninio tikslo įgyvendinimas, poilsis po dar vienos sunkios dienos yra tikros pergalės, tiesa? Skirdami laiko šioms akimirkoms atpažinti, įkvėpsime vieni kitus jaustis stipresniais nei vakar ir pozityviau žvelgti į ateitį.

Stiprinkite šį požiūrį aktyviai kurdami džiaugsmo akimirkas. Juokas turi neįtikėtiną galią, kai kalbama apie streso mažinimą, nuotaikos kėlimą ir bendros savijautos gerinimą, todėl kartu užsiimkite veikla, kuri suteikia pasitenkinimo ir atgaivos jausmą ir atitraukia jus nuo slegiančių minčių. Nuo laiko, praleisto kartu žiūrint filmą ar žaidžiant stalo žaidimus, iki dalijimosi smagiais prisiminimais, šviesiais ateities planais ar kūrybine veikla.

Ypač sudėtingomis ligos stadijomis gali atrodyti, kad be jos daugiau nieko nėra. Gali vis labiau trūkti laiko jaukiems pokalbiams, o kai prisėsite pasikalbėti, tema vėl suksis apie jūsų rūpesčius. Arba nustosite džiaugtis net svarbiausiais pasiekimais, jau nekalbant apie bandymus pakelti nuotaiką. Nepasiduokite! Būtent šiuo sudėtingu gyvenimo laikotarpiu sustiprėję santykiai taps besąlygiškos meilės, gilaus supratimo ir nenutrūkstamo ryšio palikimu.