Vėžį išgyvenusiems pacientams ir jų šeimoms gydymo pabaiga, žinia apie sėkmingą išgijimą arba pasiektą remisiją, taip pat apie galimas ilgalaikes gydymo komplikacijas, gali sukelti įvairių naujų emocijų. Būtent po tokio gydymo žmonės dažniausiai permąsto savo asmeninę partirtį, ją integruoja ir su ja susitaiko.

Dažniausiai artimieji ir vaikystėje vėžį išgyvenę žmonės į stresą, kylantį po gydymo, išgyvenus vėžį, reaguoja nuosaikiai. Tačiau pasitaiko atvejų, kai fizinės problemos ar kiti kasdieniai veiksniai, susiję su vaikystėje išgyventa onkologine liga, gali sukelti intensyvių neigiamų emocijų, dėl kurių gali prireikti medicininės pagalbos.

Vėžį išgyvenusiems vaikams ir jų artimiesiems, patiriantiems nerimą bei depresijos epizodus po gydymo, turi būti teikiama psichologinė pagalba, kai kuriuos iš galimos pagalbos išteklių galite rasti šiose gairėse.