Europos Komisijos duomenimis, 2019 m. Europos Sąjungos (ES) šalyse nuo vėžio mirė beveik 1,2 mln. žmonių, t. y. 26 proc. visų mirčių. Vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis ES šalyse, ją lenkia tik širdies ir kraujagyslių ligos. 30-50 proc. vėžio atvejų galima išvengti, o mirtingumą galima sumažinti anksčiau diagnozavus ir laiku pradėjus gydyti (

šaltinis

).

Mirtingumas nuo vėžio Europoje

Pagrindinės su vėžiu susijusių mirčių priežastys

PSO duomenimis, maždaug trečdalį mirčių nuo vėžio lemia penki pagrindiniai veiksniai: tabako vartojimas, per didelis kūno masės indeksas, alkoholio vartojimas, nesubalansuota mityba, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas ir fizinis pasyvumas (

šaltinis

).

Mirtingumo rodikliai skirtingose amžiaus grupėse

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, vyresnio amžiaus (45-64 m. ir 65 m. ir vyresnių) žmonių grupėse plaučių vėžys yra pagrindinė mirties priežastis Europoje (24,5 proc. ir 18,6 proc.), po jo seka storosios žarnos vėžys (9,7 proc. ir 13,8 proc.). Tarp 45-64 metų amžiaus moterų krūties vėžys užima trečią vietą (8 proc.), o prostatos vėžys užima trečią vietą tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus vyrų – 7 proc. visų mirštančių pacientų. Abiejose amžiaus grupėse (45-64 m. ir 65 m. ir vyresnių) kasos vėžys užima ketvirtą vietą (6,7 proc. ir 7 proc.).

Šiek tiek kitoks vaizdas susidaro jauniausioje amžiaus grupėje (0-44 m.), kurioje didžiausia mirčių nuo krūties vėžio dalis (13,9 proc.) ir šiek tiek mažesnė mirčių nuo smegenų vėžio, kitaip vadinamo centrinės nervų sistemos vėžiu, dalis (12,2 proc.). Gimdos kaklelio vėžys nusineša 8,4 proc. gyvybių, o leukemija – 7,2 proc. (

šaltinis

)

Mirtingumo nuo vėžio rodiklių palyginimas Europos šalyse

Mirtingumo ir sergamumo palyginimas Europoje

2020 m. Slovakijoje buvo didžiausias vyrų ir moterų mirtingumas (495,8/100 000 gyventojų, t. y. 41 proc. didesnis už Europos vyrų mirtingumo vidurkį, ir 262,6/100 000 gyventojų, t. y. 31 proc. didesnis už Europos moterų mirtingumo vidurkį). Aukšti rodikliai taip pat buvo Rytų Europos ir Balkanų šalyse (pvz., Juodkalnijoje, Lenkijoje, Serbijoje, Vengrijoje, Kroatijoje).

Mažiausias vyrų mirtingumas nuo vėžio buvo Švedijoje (272/100 000 gyventojų, -23 %), Islandijoje (270,9/100 000 gyventojų, -23 %) ir Albanijoje (243,7/100 000 gyventojų, -31 %). Mažiausi moterų mirtingumo rodikliai užfiksuoti Ispanijoje (161,2/100 000, -20 %), Ukrainoje (144/100 000, -28 %) ir Albanijoje (108,5/100 000, -46 %) (

šaltinis

).

Išvada

Apibendrinant galima teigti, kad vėžys tebėra svarbi mirtingumo priežastis Europoje. Labai svarbu užkirsti kelią, anksti diagnozuoti ir šalinti rizikos veiksnius. Mirtingumo pagal amžių ir regionuose skirtumai rodo, kad reikia imtis tikslingų intervencinių priemonių. Apskritai, siekiant sumažinti vėžio poveikį gyventojams, būtina laikytis holistinio požiūrio.