Susipažinkite su 24 metų Aneta, kilusia iš Čekijos. Nuo tada, kai jai buvo nustatyta diagnozė, Aneta išmoko niekada nepasiduoti, įveikti kliūtis su nepalaužiamu optimizmu ir iš naujo nustatyti savo prioritetus. Šiame interviu ji pasakoja apie gilų savo diagnozės poveikį, meilę įvairioms veikloms ir tikėjimą žmonijos gerumu.

Koks jūsų vardas? Kiek jums metų? Iš kur esate?

Mano vardas Aneta, man 24 metai ir esu iš Čekijos.

Kokia jūsų diagnozė?

Hodžkino limfoma.

Kaip ir kada sužinojote savo diagnozę?

2016 m. rugpjūtį man pradėjo niežėti odą ir atsirado bėrimas. Jie greitai suprato, kad tai ne alerginė reakcija, o vėžio simptomas. Tų pačių metų spalį man buvo nustatyta diagnozė ir pradėta chemoterapija. Man buvo 17 metų.

Ko jus išmokė kelionė per vėžį?

Niekada nepasiduoti, kovoti su kliūtimis, kurios manęs laukia, ir išlikti optimistu.

Kas pasikeitė jūsų gyvenime po vėžio diagnozės?

Permąsčiau dalykus, kurie, kaip maniau, man buvo svarbūs ir mane apibrėžė, ir ėmiau koncentruotis į tai, kas iš tikrųjų buvo. Pavyzdžiui, likus metams iki vidurinės mokyklos baigimo, nusprendžiau visiškai pakeisti studijų universitete kryptį. Studijavau tarptautinius santykius ir politikos mokslus, bet galiausiai nusprendžiau studijuoti taikomąją matematiką.

Ką veikiate laisvalaikiu?

Jei turiu daugiau laisvo laiko, mėgstu užsiimti įvairiomis sporto šakomis arba vaikščioti gamtoje ir keliauti su kuprine. Taip pat priklausau prancūzakalbių teatro grupei. Taip pat mėgstu gerti gerą vyną su draugais vyninėje klausydamasis moravų tradicinės liaudies muzikos ir, galiausiai, stengiuosi daugiau fotografuoti.

Koks yra jūsų mėgstamiausias gyvenimo šūkis?

„Nors nejde o gyvenimą, nejde apie nieką.” Laisvai išvertus į anglų kalbą, „Jei tavo gyvybė nėra pastatyta ant kortos, niekas nėra pastatyta ant kortos”. Tiesiog stenkitės nesijaudinti ir nesijaudinti dėl kiekvienos smulkmenos, kuri jums nėra svarbi.

Kas jus akimirksniu priverčia užsidegti?

Girdėti, kaip kas nors kalba apie savo aistrą. Net jei gerai neišmanau temos, kiekvieną kartą džiaugiuosi, kad girdžiu, kaip tas žmogus aistringai kalba.

Kas įtraukta į jūsų kibirų sąrašą?

Baigti 100 km žygį ir nueiti piligriminį Šventojo Pranciškaus kelią (šiaurinis kelias iš La Vernos į Asyžių) Italijoje.

Kas jus apibūdina kaip asmenybę?

Mano tikėjimas gera žmonių prigimtimi ir tuo, kad meilė yra gyvenimo prasmė.

Už ką savo gyvenime jaučiatės labiausiai dėkingi?

Esu dėkingas už žmones, kurie mane kasdien įkvepia ir su kuriais galiu augti, bet kartu linksmintis, juokauti ir kurti patirtį.

Kaip susidorojate su sunkumais?

Paprastai man reikia su kuo nors pasikalbėti. Stengiuosi sau priminti, kad prireikus galima prašyti draugų ar net specialistų pagalbos. Man patinka, kad galiu kreiptis į bendruomenę, kurią kuria EU-CAYAS-NET.

Man taip pat svarbios savęs priežiūros dienos, kai jaučiuosi prislėgta (mėgaujuosi ilgu dušu, žiūriu filmą, ką nors kepu…).

Kokios dainos tikrai rekomenduotumėte paklausyti?

Instrumentinė daina „Una mattina” iš filmo „Neliečiamieji” (labai rekomenduoju ir šį filmą).