2024 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo pasirašyta Vilniaus deklaracija, kuria įsipareigota bendradarbiauti siekiant sklandesnio vėžio gydymo perėjimo nuo vaikų prie suaugusiųjų sveikatos priežiūros. Vilniaus deklaracija dėl perėjimo nuo pediatrinės prie suaugusiųjų sveikatos priežiūros Šiame renginyje, kurį kartu organizavo POLA ir ES-CAYAS-NET projektas ir kurį vedė LR Seimo narė Monika Ošmianskienė, daugiausia dėmesio buvo skirta jaunų vėžį išgyvenusių pacientų priežiūros perėjimo iš vaikų į suaugusiųjų sveikatos priežiūrą gerinimui.
Jame dalyvavo pagrindinės suinteresuotosios šalys, įskaitant politikos formuotojus, sveikatos priežiūros specialistus, pacientų gynėjus ir pačius vėžiu sergančius ir nesergančius jaunus žmones, kad aptartų gerąją patirtį, vyriausybines iniciatyvas ir parengtų veiksmų planus sklandesniam jaunų vėžį išgyvenusių asmenų perėjimui.
Vilniaus deklaracija dėl perėjimo nuo pediatrinės prie suaugusiųjų vėžio priežiūros įsipareigota šalinti esmines pereinamojo laikotarpio priežiūros spragas jauniems vėžį išgyvenusiems asmenims, užtikrinant, kad jie gautų reikiamą paramą pereinant nuo pediatrinės prie suaugusiųjų sveikatos priežiūros sistemų: 1. Į nacionalinius vėžio kontrolės planus turi būti įtrauktas skyrius apie priežiūros perėjimą, kuris yra neatsiejama vėžį išgyvenusių jaunų žmonių tolesnės priežiūros visą gyvenimą dalis.

2. Nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos turi laikytis Europos įrodymais pagrįstos klinikinės praktikos gairių, kad būtų užtikrintas minimalus geros pereinamojo laikotarpio priežiūros standartas.

  • Europos gairės yra vienas iš pagrindinių Europos Komisijos bendrai finansuojamo projekto EU-CAYAS-NET rezultatų.
  • Europos gairės – tai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams skirtas planas, kuriame pateikiama geriausia praktika ir protokolai, kaip padėti jauniems vėžį išgyvenusiems asmenims.
  • Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir ekspertų sutarimu, gairėse pateikiamos aiškios rekomendacijos dėl pagrindinių pereinamojo laikotarpio priežiūros elementų.

3. Pereinamojo laikotarpio programos turi būti kuriamos ir įgyvendinamos taip, kad jauniems vėžį išgyvenusiems asmenims būtų teikiama specialiai pritaikyta parama.

  • Kad šios programos atitiktų naujausius Europos standartus, jos turi būti parengtos pagal pereinamojo laikotarpio gairių rekomendacijas, užtikrinant nuoseklumą ir kokybę įvairiose Europos Sąjungos sveikatos priežiūros įstaigose.
  • Šių programų pagrindas turi būti visapusiškos paramos paslaugos, skirtos įvairiems vėžį išgyvenusių jaunų žmonių poreikiams tenkinti.
  • Įgyvendinant reikia atsižvelgti į nacionalinį ir kultūrinį kontekstą.

4. Pereinamojo laikotarpio programų rengimas ir įgyvendinimas turi būti remiamas per bendras Europos Komisijos ir nacionalinių vyriausybių veiksmų programas.

  • Modernios perėjimo programos siūlo visapusiškas paramos paslaugas, įskaitant amžių atitinkančią psichosocialinę pagalbą, švietimą apie ilgalaikių vėžio ir jo gydymo padarinių valdymą ir patarimus, kaip orientuotis suaugusiųjų sveikatos priežiūros sistemoje.
  • Viešasis finansavimas yra esminis veiksnys siekiant įgyvendinti ir vykdyti sėkmingas ir veiksmingas pereinamojo laikotarpio programas.
    Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių trūksta tikslinio finansavimo, todėl pereinamojo laikotarpio programos neįgyvendinamos.
  • Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, kad jie galėtų teikti standartines pereinamojo laikotarpio programas, turi būti neatsiejama finansavimo dalis.

Įgyvendinus šiuos sprendimus, vėžį išgyvenusiems jauniems žmonėms bus suteikta parama, kurios jiems reikia, kad jie galėtų sėkmingai pereiti iš pediatrinės į suaugusiųjų sveikatos priežiūros sistemą.
Tai pagerins jų gyvenimo kokybę ir prisidės prie geresnių sveikatos rezultatų, ilgalaikės gerovės ir sklandesnės reintegracijos į visuomenę.
Pasirašiusios Šalys išreiškė savo paramą siūlomiems veiksmams ir įsipareigojo bendradarbiauti, kad jie būtų įgyvendinti.
EU-CAYAS-NET projekto partneriai, tarp jų ir Lietuvos onkologinių ligonių koalicija (POLA), įsipareigoja pateikti siūlomą veiksmų rinkinį Europos Komisijai, kad būtų suformuoti Europos standartai dėl perėjimo nuo pediatrinės prie suaugusiųjų vėžio priežiūros.

Vilniaus deklaraciją pasirašė garbinga grupė asmenų, atstovaujančių įvairioms organizacijoms, siekiančioms remti jaunus vėžiu sergančius ir išgyvenusius pacientus.
  • Monika Ošmianskienė: Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkė, Lietuvos Respublikos Seimo narė.
  • Laura Pėkienė: Nacionalinis kontaktinis asmuo, Lietuvos mokslo taryba.
  • Jelena Rascon: Rascon Rascon: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkologijos ir hematologijos centro vadovė.
  • Giedrė Rutkauskienė: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų onkologijos ir hematologijos centro vadovė.
  • Birutė Brasiūnienė: Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja.
  • Emilija Gimžauskaitė-Česlevičienė ir Aušrinė Kėvalaitė: Europos jaunimo, išgyvenusio vėžį, tinklo ambasadorės.
  • Katie Rizvi: Europos jaunimo vėžio organizacijos įkūrėja ir vykdomoji direktorė.
  • Carina Schneider: Tarptautinės organizacijos „Childhood Cancer International Europe” vykdomoji direktorė.
  • Jikke Wams ir Jaap den Hartogh: Prinses Máxima centro tyrėjas ir projekto vadovas.
  • Šarūnas Narbutas: Europos jaunimo vėžio organizacijos įkūrėjas ir pirmininkas.
  • Neringa Čiakienė: Neringa Neringa: Lietuvos onkologinių ligonių koalicijos (POLA) generalinė direktorė.
  • Jūra Smilgaitė: Direktorė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.
  • Žana Andrejeva: Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Vilniaus skyriaus direktorė.

Perskaitykite visą Vilniaus deklaraciją dėl perėjimo nuo vaikų prie suaugusiųjų vėžio gydymo anglų kalba.
Renginio įrašą galite peržiūrėti jums patogiu metu: Nuoroda į „YouTube” vaizdo įrašą.