Jaunų suaugusiųjų, išgyvenusių vėžį, patirtis, susijusi su dėmesingos savigailos vaizdo pokalbių intervencija

Dėmesinga užuojauta sau (angl. Mindful Self-Compassion, MSC) – tai programa, turinti didelį potencialą pagerinti paauglių ar jaunų suaugusiųjų, išgyvenusių vėžį, įveikimo įgūdžius. MSC intervenciją sudaro aštuonios kassavaitinės 90 minučių trukmės internetinės sesijos, kurias veda kvalifikuotas instruktorius. Atliekami įvairūs pratimai, kuriais siekiama ugdyti dalyvių užuojautą sau. Pavyzdžiui, sąmoningas valgymas, užuojautos laiško sau rašymas, meditacijos ir diskusijos.
MSC daugiausia dėmesio skiriama trims komponentams:

1. Savigarba (rūpestingas ir užjaučiantis elgesys su savimi nesėkmės ar tariamo nepakankamumo akivaizdoje).
2. Bendras žmogiškumas (pripažinimas, kad kančia nėra pavienė, bet yra bendros žmogiškosios patirties dalis).
3. Sąmoningumas (sunkių emocijų, minčių ar fizinių pojūčių įsisąmoninimas ir priėmimas).

Trys MSC komponentai, kurie kartu sudaro užuojautos sau apibrėžtį, gali būti ypač naudingi sprendžiant bendrus ir unikalius streso veiksnius, susijusius su gyvybei pavojingos ligos įveikimu raidos požiūriu pažeidžiamu paauglių ir jaunų suaugusiųjų laikotarpiu.

Kokie yra išgyvenusiųjų stresoriai?

Jauniems suaugusiesiems būdingos trys psichosocialinio streso kategorijos:
– Socialinė izoliacija (jaučiasi nesuprasti, nepalaikomi ir jaučiasi atsilikę nuo bendraamžių).
– susirūpinimas dėl kūno (kaip kūnas funkcionuoja ir atrodo)
– Su sveikata susijęs nerimas (vėl susirgti)

Kaip MSC padeda susidoroti su stresoriais?

Socialinė izoliacija

Siekiant neutralizuoti bendraamžių izoliaciją, MSC mokymo programa atrodo naudinga ir aktuali, nes ji skatina savarankiškumą teikiant emocinę paramą, bendrą žmogiškumą išgyvenusiųjų bendruomenėje ir teigiamos paramos suvokimą.

Savarankiškumas teikiant paramą
Dalyviams suteikiama galimybė patiems save paguosti, nepasikliaujant kitais. Kad tai padarytų, jie turi išsiugdyti savo emocinių kančių suvokimą ir tada į šiuos sunkumus reaguoti gerumo ir užuojautos žodžiais. Tai nelengva užduotis ir reikalauja laiko bei nuolatinės praktikos. Kai kurie dalyviai pažymėjo, kad jiems buvo sunku atrasti ir pasitikėti savo užuojautos balsu, arba pastebėjo, kad savigarba jiems kėlė nepatogumų. Tačiau šie iššūkiai būdingi žmonėms, pirmą kartą besimokantiems užuojautos sau.

Bendras žmogiškumas išgyvenusiųjų bendruomenėje
Dalyviai turėtų įgyti paguodos ir stiprybės pripažindami, kad jie kenčia ne vieni, ir sukurti ryšio su išgyvenusiųjų bendruomene jausmą. Per tarpininkavimą skatinamas panašumų su kitais suvokimas ir žmogiškasis ryšys. Pati intervencinė grupė ilgainiui taip pat tampa artimesnė ir suvokiama kaip paramos šaltinis.

Sąmoningumas siekiant pozityvios paramos
Galiausiai kursu taip pat siekiama išryškinti pozityvius santykius ir ugdyti sąmoningumą apie gaunamą paramą. Pavyzdžiui, atlikdama pratimą, kurio metu dalyviai turėjo įsivaizduoti užjaučiantį draugą, sakantį paguodos žodžius, viena dalyvė įsisąmonino teigiamą draugo įtaką jos gyvenime.

Kūno rūpesčiai

Rūpesčiai dėl to, kaip funkcionuoja ir atrodo žmogaus kūnas, sprendžiami pasitelkiant savigarbą, dėkingumą, priėmimą ir sąmoningumą.

Geranoriškumas apribojimų atžvilgiu
Kurso metu dalyviai skatinami geranoriškai ir šiltai pažvelgti į savo fizinius simptomus ar apribojimus, o ne vertinti juos kaip silpnumo ar netinkamumo požymius. Priimti savo sunkumus ar neadekvatumą skatinama atliekant pratimą, kurio metu dalyviai įsivaizduoja, ką galėtų pasakyti užjaučiantis draugas.

Dėkingumas už veikiančias kūno dalis
Meditacijos ir pratimai, kurių metu su meile atkreipiamas dėmesys į kūno dalis, skatina dėkingumo savo kūnui jausmą. Nepaisant visko, ką kūnas patyrė, yra daug gerai veikiančių dalių, kurios atliko sunkų darbą susidorodamos su vėžiu. Kūno skenavimo pratimai leidžia žmonėms įvertinti veikiančius savo kūno aspektus.

Kūno priėmimas
Dalyviai skatinami pastebėti su savo kūnu susijusius pojūčius be vertinimo. Ypač kūno skenavimas skatina pajusti ryšį su savo kūnu dabartinėje jo būklėje be griežto vertinimo. Taip pat gali kilti mišrių pasipriešinimo ir pritarimo vėžio pakeistam kūnui jausmų. Geriausiu atveju pratybos pripažįstamos kaip kelionė, kurios metu dalyviai palaipsniui vis labiau geba priimti savo kūno dabartį.

Sunkių emocijų suvokimas
Pratimai, kurių metu atkreipiamas dėmesys į fizinį „aš”, gali paskatinti dalyvius įsisąmoninti sunkias emocijas. Tačiau MSC yra skirta būtent tokioms situacijoms, kai kyla sunkių emocijų, nes suteikia galimybę susidoroti su emociniu skausmu, praktikuoti savigydą ir pradėti gijimo procesą per priėmimą. Tokiais atvejais instruktoriai reaguoja į sunkias emocijas skatindami dalyvius būti švelnius ir kantrius su savo neigiamomis emocijomis ir būti atviriems priėmimo ir išgijimo galimybei, nesitikint, kad tai įvyks iš karto.

Su sveikata susijęs nerimas

Daugelis išgyvenusiųjų pasakoja apie baimę, kad vėžys pasikartos, ir apie iššūkį bandyti gyventi dabar ir nesijaudinti dėl rytojaus. Su sveikata susijusį nerimą padeda įveikti sąmoningumo praktika.

Sąmoningumo pratimai
„Akimirkos” sąmoningumo pratimais mokomasi nukreipti dėmesį nuo rūpesčių dėl ateities į dabarties akimirką. To pavyzdys – akmuo „čia ir dabar”, kuris atkreipia dėmesį į akmenį ir dabarties akimirką, kai tik jį paimate į rankas.

Kūno suvokimas sukelia su sveikata susijusį nerimą
Kita vertus, kai kurios praktikos (ypač bodiscanai) taip pat sukėlė nerimo ar diskomforto jausmus dėl padidėjusio kūno suvokimo. Taigi fiziniai pojūčiai ar pojūčių nebuvimas pratybų metu buvo vertinami kaip galimi vėžio ar kitos ligos atsinaujinimo požymiai. Tokiais momentais MSC vedėjas ragina nesieti ir nebandyti paaiškinti atsiradusių (ar neatsiradusių) pojūčių su „siužetu” ir, jei reikia, sutelkti dėmesį į kitas kūno dalis.

Išvada

Sąmoninga užuojauta sau yra vertinga intervencija, skirta išgyvenusiųjų psichosocialiniams poreikiams tenkinti ir padedanti įgyti naudingų įveikos įgūdžių. Svarbu išmokti ir praktikuoti praktikas su kvalifikuotais instruktoriais, nes gali įsisąmoninti skausmingas emocijas ir atsirasti nemalonių pojūčių.