Vėžiu sergančių pacientų mankšta

Puikiai žinome, kad išgirdus vėžio diagnozę fizinis aktyvumas nėra pirmoji mintis, kuri ateina į galvą. Tačiau tyrimai rodo, kad fiziniai pratimai padeda gydyti, todėl norime apžvelgti fizinio aktyvumo naudą, pateikti praktinių patarimų apie rekomenduojamus pratimus ir jų dažnumą, tinkamus būdus, kaip pradėti sportuoti, ir tai, ko reikėtų vengti. Nesvarbu, ar anksčiau mankštinotės, ar ne, raginame apsiauti treniruočių batelius ir bent kelias minutes praleisti mankštinantis.

Skirdami laiko mankštai, pagerinsite savo fizinę sveikatą ir emocinę gerovę.

Tikriausiai visi esame girdėję apie fizinio aktyvumo naudą, nes jo metu išsiskiria endorfinai, serotoninas, oksitocinas ir dopaminas – „laimės hormonai”. Tačiau tai ne vienintelis privalumas.

Naujausias
tyrimai
 rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas teigiamai veikia vėžio gydymą, o kai kuriais atvejais netgi gali pagerinti gydymo rezultatus ir sumažinti ligos pasikartojimo riziką. Ekspertai pažymi, kad mankšta teigiamai veikia psichinę sveikatą, mažina šalutinį gydymo poveikį ir dėl to atsirandantį nuovargį.

Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu nustatyta, kad 8 savaičių fizinio aktyvumo programa, kurią sudarė 60 minučių įvairios mankštos du kartus per savaitę, pagerino pacientų nuotaiką, bendrą savijautą ir fizinį pajėgumą bei turėjo teigiamą poveikį jų psichologinei savijautai.

Pradėkite lengvai

Mankštos nauda sergant vėžiu akivaizdi, tačiau jei nusprendėte skirti laiko mankštai, turėtumėte pradėti iš lėto. Rinkitės lengvas treniruotes ir nereikalaukite iš savęs per daug. Stebėkite savo savijautą ir lėtai didinkite fizinio krūvio intensyvumą. Atminkite, kad sportuojate tam, kad jaustumėtės geriau, o ne tam, kad pasiruoštumėte varžyboms.

Dana-Farberio vėžio instituto (JAV) specialistai rekomenduoja pradėti nuo lengvų, mažo intensyvumo pratimų ir vėliau pereiti prie intensyvesnių treniruočių. Pavyzdžiui, galite pradėti nuo reguliarių pasivaikščiojimų, jogos ar tempimo pratimų.

Kai pajusite, kad esate pasirengę, galite pradėti intensyviau treniruotis, pavyzdžiui, važiuoti dviračiu, plaukti ir greitai vaikščioti.

Sutrikusi pusiausvyra gali būti vienas iš šalutinių vėžio ir jo gydymo poveikių. Tokiu atveju skirkite laiko pusiausvyrą gerinantiems pratimams, nes tai gali padėti išvengti traumų, pavyzdžiui, kritimo.

Vėžio gydymo metu sumažėjus fiziniam aktyvumui gali sumažėti raumenų masė, todėl ekspertai rekomenduoja skirti laiko jėgos treniruotėms.. Padidėjusi raumenų masė gali padėti išvengti pusiausvyros sutrikimų arba juos pašalinti, taip pat sumažinti nuovargį ir padėti kovoti su osteoporoze, kurią gali sukelti kai kurie vėžio gydymo būdai.

Mankštinkitės bent 150 minučių per savaitę.

Ekspertai
Amerikos sporto medicinos koledžo
 ir Amerikos vėžio draugija rekomenduoja per savaitę bent 150-300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio. Pavyzdžiui, galite atlikti vieną 30 minučių trukmės treniruotę per dieną arba 10 minučių mankštintis ryte, per pietus ir vakare.

Ekspertai rekomenduoja atlikti 2-3 treniruotes per savaitę, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms raumenų grupėms: krūtinei, pečiams, rankoms, nugarai, pilvui ir kojoms. Tai gali būti atsispaudimai, prisitraukimai naudojant pasipriešinimo juostas arba svorių kilnojimas.

Nėra sporto šakų, kurios būtų rekomenduojamos tik vėžiu sergantiems pacientams, todėl pasirinkite tai, kas jums labiausiai patinka, mėgaukitės tuo, nebijokite išbandyti ką nors naujo ir gerkite pakankamai vandens!

Dalykai, kurių reikia vengti

Nors reguliarus fizinis aktyvumas sergant vėžiu yra naudingas, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

Jei jūsų kaulai yra pažeisti ligos, turėtumėte vengti pratimų, kurie juos labai apkrauna, nes yra didesnė lūžių ar lūžių rizika. Vietoj to galite išbandyti plaukimą, mankštą vandenyje arba jogą.

Jei jūsų imunitetas labai sutrikęs, venkite mankštintis viešose sporto salėse ar kitose vietose, kur susirenka daug žmonių.

Be to, nustokite sportuoti ir kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų: galvos svaigimas, krūtinės skausmas, kvėpavimo pasunkėjimas, pykinimas, neįprastas nugaros, kaulų ar raumenų skausmas.

Patys įsitikinkite nauda. Raskite tinkamiausią laiką sportuoti, pasirinkite sporto šaką, kuri jums labiausiai patinka, eksperimentuokite ir stebėkite, kaip keičiasi jūsų savijauta!