Medicinos pasaulis yra platus, sudėtingas, jame yra įvairių elementų – nuo ligų iki procedūrų. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriame fibroidams, nuo kurių kenčia milijonai moterų visame pasaulyje. Čia pateikta informacija padės išsamiai susipažinti su šia liga, pradedant jos apibrėžimu, tipais, simptomais, priežastimis, baigiant diagnozavimu ir gydymu.

Suprasti fibroidus: Apibrėžimas

Fibroidai, mediciniškai vadinami gimdos leiomiomiomomis, yra nevėžiniai navikai, kurie vystosi gimdos raumeninėse sienelėse arba ant jų. Jos gali būti įvairaus dydžio – nuo mažų neaptinkamų išaugų iki didelių darinių, kurie gali iškreipti gimdos formą ir dydį. Nepaisant bauginančio apibūdinimo, fibroidai yra gana dažni ir dažnai nesukelia sunkių sveikatos komplikacijų. Tačiau, jei laiku nesiimama priemonių, jos vis tiek gali sukelti diskomfortą ir tam tikrų sveikatos problemų.

Kaip vystosi fibroidai, vis dar tiriama, tačiau paprastai manoma, kad kiekvienas navikas išsivysto iš vienos raumeninės ląstelės, kuri nuolat auga. Atrodo, kad jų vystymuisi didelę įtaką daro tokie veiksniai kaip genetika ir hormonai, pavyzdžiui, estrogenas ir progesteronas (moterų reprodukciniai hormonai, gaminami kiaušidėse).

Skirtingi fibroidų tipai

Skiriami keturi pagrindiniai fibroidų tipai, kurie klasifikuojami pagal jų vietą gimdoje: Skirstomos pagal gimdos struktūrą: submukozinės, intramuralinės, subserozinės ir pedunkulinės fibromos.

Poodinės fibromos auga gimdos ertmėje ir dažnai sukelia gausų menstruacinį kraujavimą bei vaisingumo problemas. Dažniausiai pasitaikančios intramuralinės fibromos vystosi gimdos sienelėje ir gali plėstis, todėl gimda gali jaustis didesnė nei įprastai. Subserozinės fibromos auga iš gimdos į išorę, į pilvo ertmę, o pedunkulinės fibromos auga ant stiebelio arba į gimdos ertmę, arba už gimdos ribų.

Bendrieji simptomai fibroidų

Nors daugelis moterų, turinčių fibroidų, nejaučia jokių simptomų, situacija skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Dažniausiai pasitaikantys fiziniai simptomai: gausios ir skausmingos mėnesinės, skausmas apatinėje nugaros dalyje, dažnas šlapinimasis, vidurių užkietėjimas ir kartais skausmas lytinių santykių metu. Fibroidai taip pat gali sukelti emocinį stresą, įskaitant nerimą ir baimės jausmą arba neigiamos medicininės patirties prisiminimus.

Rizikos veiksniai ir fibroidų priežastys

Tiksli fibroidų atsiradimo priežastis nėra žinoma, tačiau jų susidarymui įtakos gali turėti keletas veiksnių, pavyzdžiui, hormonų (estrogenų ir progesterono) disbalansas ir genetiniai pokyčiai. Taip pat prisideda tokie veiksniai kaip amžius, nėštumas ir sveikatos būklė, pavyzdžiui, nutukimas. Didžiausia rizika kyla vaisingo amžiaus moterims. Atrodo, kad fibroidų augimas yra susijęs su padidėjusiu estrogenų poveikiu moteriai.

Fibroidų poveikis moterų sveikatai

Fibroidai gali turėti įtakos nėštumui įvairiais būdais, įskaitant skausmo sukėlimą ir cezario pjūvio operaciją. Jos taip pat gali sukelti kitų komplikacijų, pavyzdžiui, placentos atšoką, vaisiaus augimo apribojimą ir priešlaikinį gimdymą. Be to, jos gali būti kartu su endometrioze, todėl padidėja nevaisingumo rizika.

Fibroidų diagnozavimas

Dažniausiai fibromos diagnozuojamos ultragarsu, tačiau, priklausomai nuo situacijos, taikomi ir kiti metodai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografija ir histerosonografija. Diagnozuojant dažnai atliekama dubens apžiūra ir išsami menstruacijų anamnezė.

Susipažinkite su mumis geriau

Jei skaitote šį straipsnį, esate tinkamoje vietoje – mums nerūpi, kas esate ir ką veikiate, spauskite mygtuką ir sekite diskusijas gyvai.

Join our community

Gydymo galimybės fibroidų

Yra kelios fibroidų gydymo galimybės – nuo konservatyvaus stebėjimo iki invazinių procedūrų. Tokie vaistai kaip GnRHa (gonadotropiną atpalaiduojančio hormono agonistai) gali padėti sumažinti fibroidus. Kai kurioms moterims gali prireikti chirurginio gydymo, pavyzdžiui, histerektomijos, miomektomijos arba gimdos fibroidų embolizacijos (UFE). Taip pat yra natūralių ir naminių priemonių, tokių kaip mitybos pokyčiai ir tam tikros vaistažolės, kurios gali padėti valdyti fibroidus.

Gyvenimas ir kova su fibroidais

Kovojant su fibromais reikia keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, laikytis subalansuotos mitybos. Emocinę pagalbą gali suteikti paramos tinklai, pavyzdžiui, internetinės bendruomenės ar vietos grupės. Akupunktūra, joga ir terapija taip pat gali būti holistinio požiūrio į fibroidų valdymą dalis.

Išvada

Apibendrinant galima teigti, kad fibroidai yra plačiai paplitusi ir gydoma moterų liga. Nors tiksli priežastis nėra tiksliai nustatyta, lemiamą vaidmenį vaidina hormonų disbalansas, genetika ir gyvenimo būdas. Nors jos gali sukelti nepatogumų ir komplikacijų, ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti jas veiksmingai įveikti.

DUK:

• Koks yra vidutinis fibromos išsivystymo amžius?

Daugumai moterų fibroidai išsivysto vaisinguoju laikotarpiu, paprastai tarp 16 ir 50 metų, kai estrogenų kiekis yra didžiausias. Tačiau jie gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.

• Kaip sumažinti riziką susirgti fibromais?

Sveikas svoris, subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla gali padėti sumažinti riziką. Be to, reguliariai tikrinant galima anksti nustatyti ir gydyti ligą.

• Kokia dieta yra naudingiausia fibroidų gydymui?

Mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, liesų baltymų ir neriebių pieno produktų, padeda valdyti fibroidus. Taip pat naudinga vengti alkoholio, kofeino ir perdirbtų maisto produktų.

• Ar fibroidai yra vėžiniai arba ar jie gali tapti vėžiniais?

Fibroidai yra gerybiniai arba nevėžiniai. Labai retai pasitaiko, kad fibroidai taptų vėžiniai.

• Kaip atsigauti po fibroido pašalinimo operacijos?

Atsigavimas priklauso nuo operacijos tipo, tačiau paprastai po operacijos rekomenduojama ilsėtis, sveikai maitintis ir vengti intensyvios fizinės veiklos.