Pagrindinė informacija apie paplitusius plazminių ląstelių sutrikimus

Plazminių ląstelių sutrikimai – tai ligos, kurioms būdingas nenormalus vieno plazminių ląstelių klono dauginimasis, kuris galiausiai baigiasi monokloninio baltymo perprodukcija. Šios ligos yra labai įvairios ir apima tokias ligas kaip daugybinė mieloma ir Waldenstromo makroglobulinemija. Tačiau viena iš labiausiai paplitusių, bet mažiau pripažintų yra nenustatytos reikšmės monokloninė gamapatija (angl. Monoclonal Gammopathy of Undetermined Significance, MGUS).

MGUS yra gerybinė plazminių ląstelių sutrikimų spektro liga, retai pasireiškianti jokiais pastebimais simptomais, todėl dažnai nepakankamai diagnozuojama arba diagnozuojama klaidingai. Jis suteikia mums svarbią informaciją apie plazminių ląstelių sutrikimų formą ir strategijas.

Nenustatytos reikšmės monokloninės gamapatijos (MGUS) apžvalga

MGUS yra ikivėžinė būklė, kuriai būdingas nenormalaus baltymo – monokloninio baltymo – buvimas kraujyje. Sergantiesiems MGUS susidaro per daug antikūnų baltymų (imunoglobulino), kurie neveikia normaliai. Šis nenormalus baltymas paprastai nėra kenksmingas ir dažnai nesukelia pastebimų požymių ar simptomų. Tačiau MGUS gali būti sunkių ligų, tokių kaip daugybinė mieloma, pirmtakas, todėl labai svarbu suprasti jos priežastis ir elgesį.

Nenustatytos reikšmės monokloninės gamapatijos (MGUS) apibrėžimas

Pagrindinė apibrėžtis

MGUS – tai būklė, kuriai būdingas padidėjęs plazminių ląstelių skaičius. Tai gerybinė būklė, nelaikoma liga ar vėžiu. Tačiau MGUS yra rimtesnių ligų, tokių kaip daugybinė mieloma ir su ja susijusios ligos, rizikos veiksnys.

Monokloninis baltymas ir jo vaidmuo MGUS

Skiriamasis MGUS požymis – monokloninio baltymo, arba M baltymo, buvimas kraujyje. Šie baltymai gaminami per dideliais kiekiais pakitusiose plazminėse ląstelėse ir normaliai neveikia. Dėl jų sutrinka normali imuninės sistemos veikla, be to, jie gali užkimšti inkstus ir juos pažeisti.

MGUS ir kitų panašių būklių skirtumas

MGUS laikomas rimtesnių ligų, tokių kaip daugybinė mieloma, lengvosios grandinės amiloidozė ir kiti limfoproliferaciniai sutrikimai, pirmtaku. Tačiau ne visiems, sergantiems MGUS, išsivysto šios būklės. Nuo šių būklių MGUS pirmiausia skiriasi plazminių ląstelių skaičiumi ir organizmo organų bei audinių pažeidimo nebuvimu.

MGUS epidemiologijos supratimas

MGUS paplitimas įvairiose gyventojų grupėse

MGUS pasireiškia maždaug 3 % visų 50 metų ir vyresnių gyventojų. Tačiau paplitimo rodikliai įvairiose etninėse grupėse skiriasi. Ši liga dažniau pasitaiko afroamerikiečiams nei baltaodžiams ir rečiau Azijos gyventojams.

Ryšys tarp amžiaus, lyties ir MGUS atvejų

Amžius ir lytis taip pat turi įtakos MGUS paplitimui. Sergamumas šia liga didėja su amžiumi, o vyrai ja serga dažniau nei moterys. Nors MGUS nustatyta ir jaunesniems asmenims, vidutinis amžius diagnozės nustatymo metu paprastai yra daugiau nei 70 metų.

Susipažinkite su mumis geriau

Jei skaitote šį straipsnį, esate tinkamoje vietoje – mums nerūpi, kas esate ir ką veikiate, spauskite mygtuką ir sekite diskusijas gyvai.

Join our community

MGUS rizikos veiksniai ir priežastys

Žinomi MGUS rizikos veiksniai

Be amžiaus, lyties ir rasės, kitas žinomas rizikos veiksnys susirgti MGUS yra šios ligos šeiminė anamnezė. Rizikos veiksniu taip pat laikomas tam tikrų pesticidų ir „Agent Orange” poveikis.

Pagrindinės MGUS priežastys

Nors tikslios MGUS priežastys nežinomos, šiuo metu manoma, kad tam tikri imuninės sistemos sutrikimai, įskaitant autoimunines ligas, lėtines infekcijas ir uždegiminę aplinką, gali paskatinti jos vystymąsi.

Genetinis polinkis į MGUS

Taip pat yra duomenų, rodančių galimą genetinį polinkį sirgti MGUS. Nustatyta keletas su liga susijusių genetinių mutacijų, įskaitant mutacijas, turinčias įtakos ciklino D1 genui (CCND1) ir naviko nekrozės faktoriaus alfa (TNF-alfa) genui.

MGUS klinikiniai požymiai, diagnozė ir prognozė

Dažniausi su MGUS susiję simptomai

MGUS paprastai nesukelia simptomų. Daugumai žmonių MGUS diagnozuojama atsitiktinai, atliekant kraujo tyrimus dėl kitų priežasčių. Retais atvejais didelis M-proteino kiekis gali sukelti tokius simptomus kaip nervų pažeidimas, dėl kurio atsiranda tirpimas ar silpnumas.

Diagnostiniai tyrimai ir procedūros

MGUS paprastai diagnozuojamas atliekant kraujo tyrimus, kuriais nustatomas įvairių baltymų kiekis kraujyje. Šiai būklei diagnozuoti paprastai naudojami tokie tyrimai kaip serumo baltymų elektroforezė (SPEP), imunofiksacijos elektroforezė (IFE) ir laisvųjų lengvųjų grandinių tyrimas.

Prognostiniai veiksniai ir ligos progresavimas

Prognostiniai veiksniai: monokloninio baltymo tipas ir kiekis, kappa ir lambda lengvųjų grandinių santykis ir kiti proliferacijos žymenys. MGUS į daugybinę mielomą ar su ja susijusią ligą pereina apie 1 % per metus.

Išvada

Pagrindinių punktų apibendrinimas

MGUS yra plazminių ląstelių liga, kuriai būdingas padidėjęs plazminių ląstelių skaičius ir monokloninio baltymo perprodukcija kraujyje. Nors ši būklė paprastai yra gerybinė, ji gali sukelti sunkesnes ligas, pavyzdžiui, daugybinę mielomą. Rizikos veiksniai yra amžius, lytis, etninė kilmė ir tam tikrų aplinkos veiksnių poveikis.

Įžvalgos apie būsimas MGUS mokslinių tyrimų galimybes

Tolesni MGUS priežasčių, diagnozės ir gydymo tyrimai yra labai svarbūs siekiant geriau valdyti šią ligą ir galimas jos komplikacijas. Tai – genetinių veiksnių išaiškinimas, diagnostikos procedūrų tobulinimas, tikslinio gydymo ir prevencinių strategijų kūrimas didelės rizikos grupėms.

DUK:

• Koks yra pagrindinis nenustatytos reikšmės monokloninės gamapatijos (MGUS) apibrėžimas?

MGUS – tai būklė, kuriai būdingas plazminių ląstelių perteklius ir monokloninio baltymo perprodukcija kraujyje. Tai nelaikoma liga ar vėžiu, tačiau gali padidinti šių ligų riziką.

• Koks vaidmuo tenka monokloniniam baltymui MGUS?

Monokloninio baltymo perteklių gamina pakitusios plazminės ląstelės, sergant MGUS. Jis sutrikdo imuninės sistemos pusiausvyrą ir gali pažeisti inkstus.

• Kuo MGUS skiriasi nuo kitų panašių ligų?

MGUS laikomas tokių ligų, kaip daugybinė mieloma, pirmtaku. Tačiau pastarasis ir kiti panašūs susirgimai pasižymi didesniu plazminių ląstelių kiekiu ir sukelia organų ir audinių pažeidimus.

• Kokie žinomi rizikos veiksniai ir pagrindinės MGUS priežastys?

Žinomi šie rizikos veiksniai: amžius, lytis, rasė, šeimoje buvę susirgimai ir tam tikrų cheminių medžiagų poveikis. Tikslios priežastys dar nežinomos, tačiau imuninės sistemos sutrikimai, lėtinės infekcijos ir uždegiminė aplinka gali sukelti MGUS.

• Kokia yra MGUS diagnozė ir prognozė?

MGUS paprastai diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kuriais nustatomas įvairių baltymų kiekis. MGUS į daugybinę mielomą ar su ja susijusį susirgimą pereina apie 1 % per metus, tačiau tam tikri veiksniai gali turėti įtakos prognozei.