Apžvalga

Haploidentiškas donoras – tai šeimos narys, kuris su recipientu turi lygiai 50 % bendrų žmogaus leukocitų antigeno (HLA) žymenų. Šis donoro tipas dažnai svarstomas atliekant kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantaciją, kai nėra visiškai suderinto donoro. Haploidentiškos transplantacijos tapo vis dažnesnės dėl medicinos metodų pažangos ir supratimo apie imuninės sistemos suderinamumą.

Pagrindinė informacija

Kaulų čiulpų ir kamieninių ląstelių transplantacijos atveju labai svarbu rasti tinkamą donorą. Paprastai pageidautina, kad donoras visiškai sutaptų, tačiau tai ne visada įmanoma. Haploidentiškas donoras yra tinkama alternatyva, ypač kai donorais gali būti artimiausi šeimos nariai, pavyzdžiui, broliai ir seserys arba tėvai. Šio proceso metu sutampa bent pusė HLA žymenų, t. y. ląstelių paviršiuje esančių baltymų, kurie atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant imuninę sistemą.

Klinikinė reikšmė

Haploidentiški donorai tapo svarbūs medicinos srityje dėl jų prieinamumo ir galimybės suteikti gyvybę gelbstinčias gydymo galimybes. Haploidentiškų donorų naudojimas ypač svarbus gydant su krauju susijusius vėžinius susirgimus, tokius kaip leukemija ir limfoma. Galimybė naudoti iš dalies suderintą donorą išplečia potencialių donorų ratą ir padidina sėkmingos transplantacijos tikimybę pacientams, kurie gali neturėti visiškai suderinto donoro.

Gydymas ir valdymas

Haploidentiško donoro naudojimo procesas apima kelis svarbius etapus. Iš pradžių tiek donorui, tiek recipientui atliekamas HLA tipavimas, kad būtų patvirtintas dalinis atitikimas. Recipientui dažnai taikoma kondicionuojamoji terapija, kad jo organizmas būtų paruoštas transplantacijai, kuri gali apimti chemoterapiją arba spinduliavimą. Po transplantacijos pacientams taikomas imunosupresinis gydymas, kad būtų išvengta transplantato ir šeimininko ligos (GVHD) – dažnos komplikacijos, kai donoro imuninės ląstelės atakuoja recipiento organizmą.

Pacientų ištekliai

Pacientai, svarstantys apie haploidentišką transplantaciją, gali naudotis įvairiais paramos ir informacijos šaltiniais. Daugelis ligoninių ir vėžio centrų siūlo konsultavimo paslaugas, mokomąją medžiagą ir paramos grupes, kad padėtų pacientams ir jų šeimoms suprasti procesą ir valdyti lūkesčius. Gerbiamų organizacijų, tokių kaip Nacionalinė kaulų čiulpų donorystės programa, internetiniai šaltiniai suteikia vertingų žinių apie donoro atitikimą ir transplantacijos procedūras.

Dažnai užduodami klausimai

• Koks yra haploidentiškų transplantacijų sėkmės rodiklis?

Haploidentiškų transplantacijų sėkmės rodiklis labai pagerėjo, daugelis tyrimų rodo, kad jų rezultatai yra panašūs į visiškai suderintų brolių ir seserų transplantacijų rezultatus, ypač patobulėjus priežiūrai po transplantacijos.

• Ar yra rizikos, susijusios su haploidentiškomis transplantacijomis?

Kaip ir visos transplantacijos, haploidentiškos transplantacijos yra susijusios su rizika, įskaitant transplantato ligą prieš šeimininką, infekcijas ir transplantato atmetimą. Tačiau kruopšti stebėsena ir pažanga imunosupresinio gydymo srityje sumažino daugelį šių pavojų.

• Kiek laiko trunka atsigavimas po haploidentiškos transplantacijos?

Atsigavimo laikas kiekvienam pacientui yra skirtingas, tačiau paprastai ligoninėje po transplantacijos pacientai praleidžia keletą savaičių, o vėliau kelis mėnesius yra ambulatoriškai prižiūrimi ir stebimi, kad būtų užtikrintas sėkmingas persodinimas ir išvengta komplikacijų.