Vėžys yra viena iš labiausiai nesuprantamų ligų, ir, deja, mitai apie jį plinta greičiau nei faktai. Tikriausiai esate girdėję tokius teiginius kaip „cukrus maitina vėžį” arba „plaučių vėžiu serga tik rūkaliai”, tačiau šie klaidingi įsitikinimai gali sukelti nereikalingą baimę ar net žalingus sprendimus. Atėjo laikas atskirti faktus nuo prasimanymų.
Kai pasitikite mitais, o ne tikslia informacija, lengva pasijusti priblokštam arba klaidingai informuotam apie prevenciją, gydymą ar net rizikos veiksnius. Atskleisdami tiesą, slypinčią už šių paplitusių įsitikinimų, būsite geriau pasirengę priimti pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos ir padėti kitiems, susidūrusiems su vėžio diagnoze. Panaikinkime labiausiai paplitusius mitus ir susipažinkime su faktais.
Pagrindinės išvados
- Apie vėžį sklando daug mitų, pavyzdžiui, kad jis yra paveldimas arba užkrečiamas, kuriuos reikia paneigti, kad geriau suprastume.
- Ne visi navikai yra vėžiniai – gerybiniai navikai yra nevėžiniai ir neišplinta, o piktybiniams navikams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip rūkymas, netinkama mityba ir ultravioletinių spindulių poveikis, be genetinių ir aplinkos veiksnių, turi didelę įtaką vėžio rizikai.
- Šiuolaikinis vėžio gydymas ir skausmo valdymo strategijos patobulėjo, todėl gydymas tapo patogesnis ir veiksmingesnis.
- Labai svarbu subalansuota mityba ir įrodymais pagrįstas gydymas; vien tik „supermaistu” ar natūraliomis priemonėmis vėžys nėra veiksmingas.
- Ankstyvas ligos nustatymas ir gydymo pažanga gerokai pagerino išgyvenamumo rodiklius, padėjo milijonams žmonių pasveikti ir klestėti po diagnozės nustatymo.
1 mitas: vėžys visada paveldimas
Nors genetika gali būti svarbi, ne visi vėžiniai susirgimai atsiranda dėl paveldimų požymių. Tikėdami šiuo mitu galite neatpažinti kitų svarbių rizikos veiksnių.
Genetinių ir aplinkos veiksnių supratimas
Amerikos vėžio draugijos duomenimis, genetika lemia tik apie 5-10 proc. visų vėžio atvejų. Tai lemia paveldimos genų mutacijos, pavyzdžiui, BRCA1 ir BRCA2, susijusios su krūties ir kiaušidžių vėžiu. Kita vertus, aplinkos veiksniai, tokie kaip rūkymas, UV spindulių poveikis, netinkama mityba ir tam tikros infekcijos, lemia daug didesnę dalį. Pavyzdžiui, ilgalaikis tabako vartojimas yra tiesiogiai susijęs su plaučių vėžiu. Nors paveldimos mutacijos sukuria pagrindą, gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai dažnai veikia kaip sukėlėjai.
Kodėl šeimos istorija nėra vienintelė rizika
Vėžiu galite susirgti net ir neturėdami šeimoje vėžio atvejų. Rizikos veiksniai, tokie kaip amžius, gyvenimo būdas, tam tikri virusai ir aplinkos poveikis, gali padidinti jūsų tikimybę susirgti vėžiu. Pavyzdžiui, nutukimas yra pagrindinis endometriumo ir storosios žarnos vėžio veiksnys. Be to, kancerogenų, pavyzdžiui, asbesto, profesinis poveikis veikia asmenis nepriklausomai nuo genetinio polinkio. Labai svarbu sutelkti dėmesį į modifikuojamą riziką ir reguliariai tikrintis, kad galimos problemos būtų pastebėtos anksti.
2 mitas: visi navikai yra vėžiniai
Galbūt manote, kad bet koks auglys automatiškai reiškia vėžį, tačiau tai netiesa. Navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai, todėl labai svarbu suprasti skirtumus.
Skirtumas tarp gerybinių ir piktybinių navikų
Gerybiniai navikai yra ne vėžiniai augliai. Jie neišplinta į kitas kūno dalis ir paprastai auga lėtai. Pavyzdžiui, lipomosyra gerybiniai riebaliniai gumbeliai, kurie dažniausiai būna lokalizuoti ir nekenksmingi. Tačiau piktybiniai navikai yra vėžiniai, t. y. jie gali įsiskverbti į šalia esančius audinius ir išplisti – šis procesas vadinamas metastazėmis. Piktybiniai navikai kelia rimtą pavojų sveikatai ir dažnai reikalauja neatidėliotino gydymo, pavyzdžiui, operacijos, chemoterapijos ar spinduliavimo.
Tai, kad navikas yra gerybinis, nereiškia, kad jį reikia ignoruoti. Kai kuriais atvejais dideli nepiktybiniai navikai gali spausti gyvybiškai svarbius organus ar nervus ir sukelti komplikacijų. Štai kodėl tinkama diagnozė yra labai svarbi nustatant naviko pobūdį.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei pastebėjote neįprastų gumbų, patinimą ar nuolatinį skausmą, kreipkitės į gydytoją. Ankstyvas įvertinimas padeda gydytojams nustatyti, ar navikas yra gerybinis, ar piktybinis. Kiti nerimą keliantys požymiai yra nepaaiškinamas svorio kritimas, nuovargis arba odos pokyčiai virš guzelio. Diagnostinės priemonės, tokios kaip biopsija, MRT ir kompiuterinė tomografija, padeda gydytojams patvirtinti naviko pobūdį ir nukreipti gydymą.
Prieš imdamiesi veiksmų nelaukite, kol simptomai pablogės. Reguliarus tikrinimasis ir pranešimas gydytojui apie savo sveikatos pokyčius gali padėti anksti pastebėti galimai rimtas ligas.
3 mitas: vėžys yra užkrečiamas
Kai kurie žmonės mano, kad vėžys gali plisti nuo vieno žmogaus kitam, kaip peršalimas ar gripas. Šis nesusipratimas gali sukelti nereikalingą baimę ir stigmą dėl šios ligos.
Kaip organizme vystosi vėžys
Vėžys prasideda jūsų pačių ląstelėse dėl genetinių mutacijų. Šiuos pokyčius dažnai sukelia tokie veiksniai kaip rūkymas, ultravioletinių spindulių poveikis arba infekcijos, pavyzdžiui, ŽPV ar hepatitas. Skirtingai nuo užkrečiamųjų ligų, vėžys nesusijęs su bakterijomis, virusais ar grybeliais, kurie plinta tarp žmonių. Vietoj to, tai vidinių procesų rezultatas, kai pažeistos ląstelės nekontroliuojamai dalijasi, formuodamos auglius arba įsiskverbdamos į kitus audinius.
Dezinformacijos apie užkratą išsklaidymas
Moksliniais įrodymais įrodyta, kad vėžys nėra užkrečiamas. Jo negalima „užsikrėsti” dalijantis maistu, apkabinant ar kitaip atsitiktinai kontaktuojant. Vienintelė išimtis – reti atvejai, pavyzdžiui, organų transplantacija arba motinų perduodamos tam tikros infekcijos, pavyzdžiui, ŽPV, kūdikiams gimdymo metu; šios infekcijos, o ne pats vėžys, gali padidinti vėžio riziką vėlesniame gyvenime. Supratimas apie tai padeda mažinti stigmą ir skatina sergančiuosius palaikyti, o ne be reikalo izoliuoti. Visada pasikliaukite patikimais šaltiniais, kad gautumėte tikslią informaciją apie sveikatą.
4 mitas: vėžio gydymas visada skausmingas
Vėžio gydymas dažnai kelia susirūpinimą dėl skausmo, tačiau šis įsitikinimas iš esmės yra pasenęs. Medicinos pažanga ir visapusiškas skausmo gydymas gerokai pagerino pacientų patirtį.
Šiuolaikinio gydymo pažangos supratimas
Šiuolaikiniai vėžio gydymo būdai, įskaitant imunoterapiją, tikslinį gydymą ir pažangius chirurginius metodus, dažnai yra mažiau invaziniai ir geriau toleruojami nei tradiciniai metodai. Pavyzdžiui, taikant spindulinę terapiją naudojamos ištobulintos technologijos, kurios nukreipiamos į vėžines ląsteles, tausojant sveikus audinius, todėl sumažėja šalutinis poveikis. Chemoterapijos schemos dabar pritaikytos taip, kad būtų kuo mažiau diskomforto ir kartu būtų veiksmingos. Dėl šių naujovių daugelis pacientų gydosi nejausdami skausmo arba jausdami jį visai neskausmingai.
Vėžiu sergančių pacientų skausmo valdymo strategijos
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai taiko griežtas skausmo valdymo strategijas, kad užtikrintų pacientų komfortą. Įvairaus lygio skausmui malšinti naudojami tokie vaistai kaip opioidai, neopioidiniai analgetikai ir nervų blokados. Tokie metodai kaip fizinė terapija, akupunktūra ir kognityvinė elgesio terapija papildomai malšina su vėžiu susijusį skausmą. Taikydami šiuos metodus, galite tikėtis individualios priežiūros, kurios metu ir po gydymo daugiausia dėmesio skiriama bendrai savijautai.
5 mitas: cukrus dar labiau sustiprina vėžį
Įprasta klaidinga nuomonė, kad valgant cukrų tiesiogiai stiprėja vėžys. Šis mitas dažnai lemia nereikalingus mitybos apribojimus, kurie gali pakenkti jūsų bendrai sveikatai.
Vėžio ir cukraus moksliniai tyrimai
Vėžio ląstelės, kaip ir visos kūno ląstelės, energijai gauti naudoja gliukozę. Tačiau vartojant cukrų vėžys nėra labiau „maitinamas” nei normalios ląstelės. Amerikos vėžio draugijos duomenimis, nėra tiesioginių įrodymų, kad cukraus vartojimas būtų susijęs su spartesniu vėžio augimu. Tokia mintis kyla dėl neteisingo supratimo, kaip vėžys pasisavina energiją. Nors pernelyg didelio pridėtinio cukraus kiekio mažinimas yra gera idėja bendrai sveikatai, visiškas cukraus atsisakymas nesustabdys vėžio progresavimo ir gali atimti svarbias maistines medžiagas.
Subalansuotos mitybos svarba gydymo metu
Gydantis nuo vėžio labai svarbu laikytis subalansuotos mitybos. Tokiam gydymui, kaip chemoterapija ir spinduliavimas, dažnai reikia papildomos energijos ir maistingųjų medžiagų, kad palaikytumėte savo organizmo atkūrimo ir atsigavimo procesus. Pernelyg ribojant cukrų, gali būti suvartojama nepakankamai kalorijų, todėl bus sunkiau išlaikyti jėgas. Įtraukite neskaldytų grūdų, vaisių ir daržovių, kad gautumėte nuolatinės energijos ir būtinų vitaminų. Pasikonsultuokite su registruotu dietologu, kad sudarytumėte individualų planą, kuris atitiktų jūsų mitybos poreikius ir kartu palaikytų jūsų gydymo kelionę.
6 mitas: vėžys pasireiškia tik vyresnio amžiaus žmonėms
Dažnai klaidingai manoma, kad vėžys yra tik vyresnio amžiaus žmonių liga. Nors vyresnis amžius didina riziką susirgti vėžiu, jaunesni žmonės nėra nuo jo apsaugoti.
Didėjantis vėžio paplitimas tarp jaunesnių gyventojų
Jaunesnių nei 50 metų amžiaus asmenų sergamumas vėžiu visame pasaulyje didėja. Tyrimai, įskaitant Nacionalinio vėžio instituto duomenis, rodo, kad daugėja ankstyvųjų storosios žarnos, krūties ir skydliaukės vėžio atvejų. Ši tendencija paneigia stereotipą, kad vėžio rizika kyla tik vyresnio amžiaus žmonėms. Jaunesni žmonės dažnai nepastebi įspėjamųjų požymių, atmesdami juos kaip nereikšmingas problemas, o tai gali atitolinti diagnozės nustatymą. Supratimas, kad vėžys gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, skatina būti budriems ir teikti pirmenybę sveikatos patikrai, nepaisant to, kokie jauni jaučiatės.
Kaip gyvenimo būdo pasirinkimai veikia vėžio riziką
Nesveikos gyvensenos įpročiai, kurie dažnai įgyjami jauname amžiuje, labai padidina vėžio riziką. Rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka gali pažeisti ląsteles ir sukelti vėžį sukeliančias mutacijas. Pavyzdžiui, dažnas itin apdoroto maisto vartojimas yra susijęs su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika tarp jaunesnių nei 50 metų suaugusiųjų. Be to, ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis gali sukelti odos vėžį net paaugliams ir jauniems suaugusiesiems. Priimdami sveikesnius sprendimus, pavyzdžiui, valgydami maistinių medžiagų turtingą maistą, vengdami tabako ir saugodamiesi nuo saulės, galite sumažinti riziką ir padėti tvirtus pagrindus sveikatingumui visą gyvenimą.
7 mitas: nieko negalite padaryti, kad išvengtumėte vėžio
Manydami, kad nieko negalite padaryti, kad išvengtumėte vėžio, sumenkinate svarbų gyvenimo būdo ir ankstyvo vėžio nustatymo vaidmenį. Nors joks metodas negarantuoja visiškos prevencijos, yra veiksmų, kurių galite imtis, kad sumažintumėte riziką.
Sveiki įpročiai, mažinantys vėžio riziką
Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali labai sumažinti vėžio riziką. Venkite rūkymo ir tabako gaminių, nes jie yra susiję su maždaug 22 proc. mirčių nuo vėžio visame pasaulyje. Apribokite alkoholio vartojimą, nes per didelis alkoholio kiekis didina riziką susirgti kepenų, krūties ir stemplės vėžiu. Rinkitės mitybą, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų, o perdirbtos mėsos ir saldžių gėrimų vartokite kuo mažiau.
reguliariai užsiimkite fizine veikla – bent 150 minučių vidutinio sunkumo fizinių pratimų per savaitę, kad išlaikytumėte sveiką svorį ir sumažintumėte riziką susirgti krūties ir storosios žarnos vėžiu. Saugokite odą naudodami apsauginius kremus nuo saulės ir venkite degintis patalpose, nes UV spindulių poveikis sukelia odos vėžį. Vakcinos, pavyzdžiui, ŽPV ir hepatito B, apsaugo nuo infekcijų, galinčių sukelti atitinkamai gimdos kaklelio ir kepenų vėžį. Šie nedideli, tačiau nuoseklūs pokyčiai gali gerokai sumažinti bendrą riziką.
Reguliaraus tikrinimo ir ankstyvosios diagnostikos svarba
Norint anksti aptikti vėžį, kai jis yra geriausiai išgydomas, labai svarbu planuoti reguliarius patikrinimus. Tokie tyrimai kaip mamografija, Pap tepinėliai, kolonoskopija ir mažų dozių kompiuterinė tomografija gali padėti nustatyti ankstyvuosius vėžio požymius arba ikivėžines būkles dar prieš pasireiškiant simptomams. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžys, anksti užfiksuotas atliekant įprastus Pap tyrimus, turi 93 % penkerių metų išgyvenamumo rodiklį.
Žinokite savo asmeninius vėžio rizikos veiksnius, įskaitant šeiminę anamnezę ir amžių, kad galėtumėte su gydytoju aptarti tinkamus tyrimus. Savityra, pavyzdžiui, kas mėnesį tikrinant krūtis ar sėklides, taip pat padeda nustatyti neįprastus pokyčius. Ankstyvas vėžio nustatymas išgelbsti gyvybę ir dažnai sumažina agresyvaus gydymo poreikį, todėl savo sveikatos priežiūros plane įprastines patikras laikykite prioritetu.
8 mitas: supermaistu galima išgydyti vėžį
Mintis, kad vien tik supermaistu galima išgydyti vėžį, yra plačiai paplitęs, bet klaidinantis įsitikinimas. Nors mityba atlieka svarbų vaidmenį bendrai sveikatai, ji nepakeičia įrodymais pagrįsto vėžio gydymo.
Mitybos vaidmuo vėžio prevencijai ir gydymui
Subalansuota mityba yra labai svarbi jūsų organizmui vėžio profilaktikos ir gydymo metu. Tokie maisto produktai kaip mėlynės, ciberžolė, lapiniai kopūstai ir žalioji arbata dažnai vadinami „supermaistu”, nes pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Šie maisto produktai gali padėti sumažinti uždegimą, palaikyti imuninę sistemą ir pagerinti bendrą sveikatą. Tačiau jie negali išgydyti vėžio.
Vėžys yra sudėtinga liga, susijusi su genetinėmis mutacijomis, ir nė vienas maisto produktas ar maistinė medžiaga negali pakeisti šių pokyčių. Vietoj to, ilgalaikės naudos suteikia įvairi mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, liesų baltymų ir sveikų riebalų. Pasak Amerikos vėžio draugijos, tinkama mityba gali padėti suvaldyti šalutinį gydymo poveikį, pagerinti energijos lygį ir pasveikti. Nors supermaistas gali būti sveikos mitybos dalis, pasikliaujant tik juo, galima apleisti visapusišką priežiūrą.
Kodėl labai svarbu taikyti įrodymais pagrįstą gydymą
Įrodyta, kad vėžys veiksmingai gydomas tik įrodymais pagrįstais būdais, pavyzdžiui, chirurgija, chemoterapija, spinduline terapija ir imunoterapija. Šie gydymo būdai nukreipti prieš piktybines ląsteles, jas pašalinant arba užkertant kelią jų augimui ir plitimui. Recenzuojamuose medicinos žurnaluose paskelbtuose tyrimuose nuolat pabrėžiama, kad jie sėkmingai gerina išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę.
Natūralios priemonės, įskaitant supermaistą, nėra griežtai išbandytos, kad būtų patvirtintos mediciniškai. Nors jos gali papildyti įprastinius gydymo būdus, pasikliaudami vien jomis, rizikuojame atidėti gyvybę gelbstintį gydymą arba jo išvengti. Pavyzdžiui, norint nustatyti saugumą, veiksmingumą ir tinkamą dozavimą, būtina atlikti kontroliuojamus klinikinius tyrimus – šių sąlygų supermaisto teiginiai dažnai neatitinka.
Konsultuodamiesi su onkologais ir registruotais dietologais, gausite jūsų poreikius atitinkantį gydymo planą. Derinant įrodymais pagrįstą gydymą su palaikomąja priežiūra, pavyzdžiui, maistingomis medžiagomis turtinga mityba, sukuriamas geriausias kelias į optimalius rezultatus. Supermaistas gali pagerinti jūsų kelionę, bet neturėtų pakeisti moksliškai patvirtintų pasirinkimų.
9 mitas: Vėžys – tai mirties nuosprendis
Išgirdus vėžio diagnozę gali būti baisu, tačiau svarbu žinoti, kad šis mitas yra pasenęs. Dėl mokslinių tyrimų, gydymo ir ankstyvosios diagnostikos pažangos milijonai žmonių išgyvena ir sėkmingai serga vėžiu.
Vėžio išgyvenamumo rodiklių pažanga
Dėl medicinos technologijų ir gydymo pažangos išgyvenamumo rodikliai ilgainiui labai pagerėjo. Amerikos vėžio draugijos duomenimis, bendras penkerių metų išgyvenamumo rodiklis nuo visų vėžinių susirgimų kartu paėmus padidėjo iki 68 %, palyginti su 49 % praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Naujoviški gydymo būdai, tokie kaip imunoterapija, tikslinė terapija ir individualizuota medicina, pakeitė žaidimo taisykles. Ankstyvas vėžio, pavyzdžiui, krūties, storosios žarnos ir gimdos kaklelio vėžio, nustatymas atliekant įprastinius tyrimus labai padidina sėkmingo gydymo galimybes. Daugeliui vėžio rūšių, kurios anksčiau buvo laikomos mirtinomis, dabar yra labai veiksmingų gydymo būdų, todėl pacientams suteikiama reali viltis.
Atsigavimo ir vilties istorijos
Įkvepiančios pasveikimo istorijos rodo, kad vėžys ne visada reiškia nuosprendį visam gyvenimui. Pavyzdžiui, krūties vėžį išgyvenusi Christina Applegate kovojo su savo diagnoze ir toliau didina informuotumą. Lance’as Armstrongas įveikė sėklidžių vėžį, išplitusį į plaučius ir smegenis, taip parodydamas žmogaus organizmo atsparumą, jei jis tinkamai prižiūrimas ir gydomas. Kasdieniniame gyvenime rasite žmonių, pavyzdžiui, giminaičių, draugų ar bendradarbių, kurie, diagnozavus vėžį, pradėjo gyventi visavertį gyvenimą. Šiose istorijose pabrėžiama šiuolaikinės medicinos, ankstyvų veiksmų ir stiprios paramos sistemos galia įveikiant vėžį.
Išvada
Norint priimti pagrįstus sprendimus ir paremti sergančiuosius vėžiu, būtina žinoti tiesą apie vėžį. Kvestionuodami plačiai paplitusius mitus, baimę ir dezinformaciją galite pakeisti žiniomis ir įgalinimu. Pasitikėkite patikimais šaltiniais, aktyviai rūpinkitės savo sveikata ir skatinkite atvirus pokalbius, kad padidintumėte informuotumą. Turėdami tikslią informaciją ir šiuolaikinę pažangą prevencijos ir gydymo srityje, turėsite įrankių, kurie padės aiškiai ir užtikrintai spręsti vėžio problemą.
Dažnai užduodami klausimai
Ar vėžys visada paveldimas?
Ne, tik 5-10 proc. vėžio atvejų yra susiję su genetika. Dauguma vėžio atvejų atsiranda dėl aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, rūkymo, UV spindulių poveikio, netinkamos mitybos ir infekcijų. Net ir neturint šeimos istorijos, vėžiu gali susirgti bet kas, atsižvelgiant į gyvenimo būdą ir amžių.
Ar visi navikai yra vėžiniai?
Ne, navikai gali būti gerybiniai (nevėžiniai) arba piktybiniai (vėžiniai). Gerybiniai navikai neišplinta, bet vis tiek gali sukelti problemų, jei spaudžia gyvybiškai svarbius organus. Svarbiausia tinkamai nustatyti diagnozę.
Ar vėžys gali būti užkrečiamas?
Ne, vėžys negali plisti iš žmogaus žmogui. Jis išsivysto dėl genetinių mutacijų savo paties ląstelėse. Tik retos išimtys, pavyzdžiui, tam tikros infekcijos ar transplantacijos, gali padidinti riziką.
Ar vėžio gydymas visada skausmingas?
Ne, gydymo ir skausmo valdymo pažanga pagerino pacientų patirtį. Šiuolaikiniai gydymo būdai, pavyzdžiui, imunoterapija, yra mažiau invaziniai, o veiksmingos skausmo malšinimo strategijos yra plačiai prieinamos.
Ar cukrus maitina vėžį?
Ne, vartojant cukrų vėžinės ląstelės nėra labiau maitinamos nei normalios ląstelės. Subalansuota mityba yra labai svarbi sveikatai palaikyti gydymo metu. Visada kreipkitės į dietologą, kad šis patartų asmeniškai.
Ar vėžiu serga tik vyresnio amžiaus žmonės?
Ne, nors amžius didina vėžio riziką, vėžiu gali susirgti ir jaunesni žmonės. Didėjantis storosios žarnos, krūties ir skydliaukės vėžio paplitimas tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių rodo, kad reikia būti budriems bet kuriame amžiuje.
Ar galima išvengti vėžio?
Taip, gyvenimo būdo pasirinkimas labai sumažina vėžio riziką. Venkite tabako, ribokite alkoholio vartojimą, sveikai maitinkitės, mankštinkitės, saugokite odą, skiepykitės ir teikite pirmenybę reguliariems tyrimams, kad vėžys būtų nustatytas anksti.
Ar supermaistu galima išgydyti vėžį?
Ne, supermaistas negali išgydyti vėžio. Nors jie padeda palaikyti bendrą sveikatą, jie nepakeičia tokių gydymo būdų kaip chemoterapija ar operacija. Visada pasikliaukite įrodymais pagrįsta medicinine priežiūra ir sveika mityba.
Ar vėžys yra mirties nuosprendis?
Ne, dėl medicinos pažangos ir ankstyvosios diagnostikos labai pagerėjo išgyvenamumo rodikliai. Daugelis vėžio atvejų dabar yra išgydomi arba valdomi, todėl pacientams suteikiama vilties ir geresnių rezultatų.
Comments
Thank you. Comment sent for approval.
Something is wrong, try again later