Marie-Therese Gubi, kuriai jaunystėje buvo diagnozuotas smegenų auglys, patyrė sunkumų, bet kartu ir nepalaužiamos stiprybės, tvirto šeimos palaikymo ir nepaprastos dvasios.
Šiandien Marie-Therese yra aktyvi EU-CAYAS-NET advokatė, kuri savo patirtimi įkvepia kitus, susiduriančius su panašiais iššūkiais. Jaunas žmogus, išgyvenęs smegenų auglį

Koks jūsų vardas? Kiek jums metų? Iš kur esate?

Mano vardas Marie-Therese Gubi, bet visi mane vadina Marie, esu iš Austrijos.

Kokia jūsų diagnozė?

Kai man buvo 3 metai, man buvo diagnozuotas smegenų auglys.

Kaip ir kada sužinojote savo diagnozę?

Tėvai pastebėjo tam tikrus mano elgesio skirtumus ir tai, kad dažnai skundžiausi galvos skausmais.

Ko jus išmokė vėžio patirtis?

Diagnozė man buvo nustatyta labai jauname amžiuje, todėl nesu patyrusi gyvenimo iki diagnozės ir vėlesnių jos pasekmių.
Tačiau, žinoma, vėliau supratau, kad turiu dažniau nei mano bendraamžiai eiti tikrintis.
Visų pirma tai mane išmokė, kad sveikata nėra savaime suprantama būklė ir kad dėl apsilankymų reikia geriau organizuoti kasdienį gyvenimą.

Kas jus kasdien skatina veikti?

Žinojimas, kad mano, kaip pacientų advokato, patirtis ir įsipareigojimas gali nors truputį prisidėti prie kitų sergančiųjų gyvenimo gerinimo.

Kas jums labiausiai padėjo gydymo proceso metu?

Mano šeima ir draugai, kurie palengvina kasdienybę, su kuriais galima kurti prisiminimus ir patirti smagių akimirkų.
Tačiau ypač gydymo laikotarpiu mano šeima buvo svarbiausia draugija.

Ką norėtumėte pasiekti EU-CAYAS-NET tinkle?

Viena vertus, susipažinau su daugybe neįtikėtinai įspūdingų žmonių ir jų istorijomis, daugiau sužinojau apie save, kita vertus, suteikiau vilties ir pasitikėjimo sergantiems žmonėms ir atidaviau šiek tiek to, ką gavau.

Pabandykite apibūdinti save 3 sakiniais:

Save apibūdinčiau kaip labai disciplinuotą ir organizuotą.
Nauji iššūkiai yra tam, kad juos įveiktum ir dėl to augtum.
Mėgstu keliauti ir atrasti naujų dalykų.

Ką veikiate laisvalaikiu?

Laisvalaikį mėgstu leisti su draugais ir šeima.
Taip pat laisvalaikiu mėgstu žaisti tenisą, o žiemą slidinėti.

Už ką savo gyvenime jaučiatės labiausiai dėkingi?

Žmonėms, kurie mane palaikė ir lydėjo mano kelionėje.
Bet visų pirma savo šeimai, kuri visada buvo šalia manęs gydymo metu, ir visai komandai (gydytojams, slaugytojoms, psichosocialiniams darbuotojams), kuri mane gydė ir palaikė.
Be jų šiandien man nebūtų taip gerai sekėsi.

Dėl ko jūsų gyvenimas atrodo prasmingas?

Nes žinau, kad įveikiau kažką, kas padarė mane tokį, koks esu.
Daugelį dalykų vertinu labiau nei kitus ir džiaugiuosi, kad galiu gyventi taip, kaip noriu.
Ir kad ir kaip kvailai tai skambėtų, kartais tokia liga turi ir gerų pusių: susipažįsti su puikiais žmonėmis ir atsiveria durys, kurių galbūt nebūtum taip patyręs.

Kas įtraukta į jūsų kibirų sąrašą?

Norėčiau skristi į Australiją arba Naująją Zelandiją.
Dar vienas dalykas mano sąraše – skristi oro balionu.

Ką darote, kad atsipalaiduotumėte?

Mėgstu gaminti maistą arba kepti, nes tai man padeda atsipalaiduoti.
Taip pat mėgstu pasivaikščioti ir klausytis muzikos.

Kokios yra jūsų asmeninės taisyklės?

Sveikata yra didžiausia privilegija, kokią tik galite turėti.
Stiklinė visada yra pusiau pilna, o kur yra noras, ten yra ir kelias.