kas yra glioma?
Dažnai girdime apie įprastus vėžio tipus, pavyzdžiui, krūties ar plaučių vėžį. Tačiau yra retesnių vėžio formų, į kurias dažnai neatsižvelgiama, pavyzdžiui, glioma. Šiame straipsnyje apžvelgiama glioma, paaiškinama jos priežastis, simptomai, diagnozė ir gydymo galimybės. Suprasdami šiuos unikalios vėžio formos aspektus, galime geriau padėti sergantiesiems ir prisidėti prie dabartinių pastangų atrasti veiksmingesnes gydymo galimybes.

Kas yra glioma?

Glioma yra tam tikro tipo navikas, atsirandantis galvos ir nugaros smegenų glijinėse ląstelėse arba atraminėse ląstelėse. Šie navikai gali įvairiai paveikti nervų sistemos veiklą – nuo nepastebimo poveikio iki grėsmės gyvybei.

Gliomos tipai

Gliomos gali būti skirstomos į žemo laipsnio (lėtai augančias ir mažiau agresyvias) ir aukšto laipsnio (greitai augančias ir agresyvias). Pasaulio sveikatos organizacija gliomas klasifikuoja pagal glialinių ląstelių, iš kurių jos yra kilusios, tipą. Tai astrocitomos, oligodendrogliomos ir glioblastomos.

Gliomos priežasčių ir rizikos veiksnių tyrimas

Genetiniai veiksniai

Nors tiksli gliomos atsiradimo priežastis vis dar nežinoma, tyrimai rodo, kad svarbų vaidmenį atlieka genetiniai veiksniai. Tam tikri paveldimi genetiniai sindromai ir mutacijos yra susiję su padidėjusia gliomos rizika.

Aplinkos veiksniai

Aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, radiacijos poveikis, gali prisidėti prie gliomų išsivystymo. Tačiau šių rizikos veiksnių mastas ir reikšmė vis dar tiriami.

Medicinos istorija

Gliomos atsiradimo rizikai įtakos gali turėti asmens ligos istorija. Didesnę riziką turi asmenys, sergantys tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, neurofibromatoze, tuberozine skleroze arba Li-Fraumeni sindromu.

Susipažinkite su mumis geriau

Jei skaitote šį straipsnį, esate tinkamoje vietoje – mums nerūpi, kas esate ir ką veikiate, spauskite mygtuką ir sekite diskusijas gyvai.

Join our community

Gliomos požymiai ir simptomai

Fizinės apraiškos

Fiziniai gliomos simptomai daugiausia priklauso nuo naviko dydžio ir vietos. Tai gali būti galvos skausmas, traukuliai, pykinimas, vėmimas ir regos sutrikimai.

Kognityviniai ir emociniai požymiai

Gliomos taip pat gali turėti kognityvinį ir emocinį poveikį, todėl gali pakisti asmenybė, atsirasti sunkumų mąstyti ir svyruoti nuotaika.

Diagnozė: gliomos nustatymas

Medicinos istorijos tyrimas

Diagnozė paprastai pradedama išsamiai ištyrus paciento ligos istoriją, įskaitant tipinių simptomų buvimą ir neurologinių sutrikimų šeimoje nustatymą.

Vaizdavimo tyrimai

Toliau atliekami vaizdavimo tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso (MRT) arba kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai, kad būtų galima nustatyti bet kokį nenormalų augimą.

Biopsija

Norint patvirtinti gliomos tipą ir laipsnį, būtina atlikti biopsiją, kuri gaunama operacijos metu arba atliekant mažiau invazinę adatų procedūrą.

Gliomos prognozė ir išgyvenamumas

Prognozei įtakos turintys veiksniai

Prognozei įtakos gali turėti tokie veiksniai kaip gliomos tipas, laipsnis ir vieta, paciento amžius ir bendra sveikatos būklė.

Naujausi statistiniai duomenys

Nors išgyvenamumo rodikliai, priklausomai nuo šių veiksnių, labai skiriasi, vidutinis išgyvenamumo rodiklis yra apie 14 mėnesių, o žemo laipsnio gliomų atveju – 5-10 metų.

Dabartiniai gliomos gydymo būdai

Chirurgija

Chirurgija paprastai yra pirmoji gliomų gydymo galimybė. Jo metu pašalinama kuo didesnė naviko dalis, nepažeidžiant normalaus smegenų audinio.

Spindulinė terapija

Spindulinės terapijos metu vėžio ląstelėms naikinti naudojami didelės energijos spinduliai. Paprastai jis naudojamas po operacijos, o kartais kartu su chemoterapija.

Chemoterapija

Chemoterapija vaistais naikinamos sparčiai augančios ląstelės, įskaitant vėžines ląsteles. Jis gali būti vartojamas įvairiais būdais, įskaitant geriamąjį arba injekcinį.

Klinikiniai tyrimai

Kai kuriems glioma sergantiems pacientams taip pat gali būti siūlomi klinikiniai tyrimai, kuriais siekiama atrasti naujus gydymo būdus arba patobulinti esamus.

Gyvenimas su glioma: Savarankiška priežiūra ir gyvenimo būdo pokyčiai

Fizinis aktyvumas ir mityba

Išlaikydami sveiką gyvenimo būdą, reguliariai užsiimdami fizine veikla ir maitindamiesi maistingomis medžiagomis, galite sumažinti šalutinį gydymo poveikį ir pagerinti bendrą savijautą.

Psichologinė parama

Psichologinė pagalba, kurią teikia psichikos sveikatos specialistai arba paramos grupės, yra labai svarbi siekiant palaikyti emocinę gerovę gydymo metu ir po jo.

Tolesnė priežiūra

Įprastinė tolesnė priežiūra, apimanti fizinius ir neurologinius tyrimus, taip pat reguliarius vaizdų tyrimus, yra labai svarbi vertinant ligos atsinaujinimą ar progresavimą.

Išvada

Pagrindinių punktų santrauka

Glioma yra atskira vėžio rūšis, pasižyminti įvairiomis apraiškomis ir pasekmėmis, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį. Supratus ligos priežastis, simptomus ir dabartinį gydymą, galima geriau padėti sergantiesiems šia liga. Taip pat svarbu pabrėžti sveikos gyvensenos, psichologinės paramos ir dažnų kontrolinių tyrimų svarbą gydant šią ligą.

Padrąsinanti žinutė

Net ir pabrėžiant, kaip svarbu suprasti šią ligą, ne mažiau svarbu puoselėti viltį ir atsparumą kovojant su ja. Kiekviena diena artina mus prie mokslo ir medicinos pažangos, todėl yra pagrindo tikėti, kad ateityje glioma nebebus pavojinga gyvybei.

Dažnai užduodami klausimai

  • Ar glioma yra vėžio forma?

Taip, glioma yra vėžio forma, kuri prasideda galvos ir nugaros smegenų glialinėse ląstelėse.

  • Kuo skiriasi piktybinė ir gerybinė glioma?

Gerybinės gliomos paprastai yra lėtai augančios ir rečiau plintančios, o piktybinės gliomos yra greitai augančios, agresyvios ir gali išplisti į kitas smegenų dalis.

  • Ar gliomos gali būti išgydomos?

Galimybė pasveikti priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant gliomos tipą, laipsnį ir vietą, tačiau kai kurios gliomos gali būti veiksmingai gydomos ir kontroliuojamos.

  • Kaip dažnai sergama glioma?

Gliomos sudaro apie 30 % visų smegenų ir centrinės nervų sistemos navikų ir 80 % visų piktybinių smegenų navikų.

  • Ar vaikai gali susirgti glioma?

Taip, vaikai gali susirgti glioma. Tačiau ji dažniau pasitaiko suaugusiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.