Šiame straipsnyje gilinamės į brachiterapijos – gyvybę gelbstinčio gydymo būdo, naudingo daugeliui vėžiu sergančių pacientų – pasaulį. Išnagrinėsime įvairius šios terapijos aspektus, įskaitant jos veikimą, naudą ir galimą šalutinį poveikį, tinkamumą gydymui ir būsimą pažangą šioje srityje.

Kas yra brachiterapija?

Brachiterapijos apibrėžimas

Brachiterapija, kilusi iš graikiško žodžio „brachys”, reiškiančio „trumpas atstumas”, yra vidinės spindulinės terapijos būdas, kai radioaktyvioji medžiaga tiesiogiai įterpiama į naviką arba šalia jo. Tikslas – didelę spinduliuotės dozę nukreipti tiesiai į vėžines ląsteles, taip sumažinant aplinkinių sveikų audinių pažeidimą.

Brachiterapijos istorinės aplinkybės

Brachiterapijos ištakos siekia XX a. pradžią, kai buvo atrastas radis. Radiologijos pradininkai, tokie kaip Marie ir Pierre’as Curie, nutiesė kelią tam, kas tapo esminiu šiuolaikinio vėžio gydymo metodu.

Brachiterapijos tipai

Mažos dozės (LDR) brachiterapija

LDR brachiterapijos metu į organizmą visam laikui įterpiamos mažos radioaktyvios sėklos. Spinduliuotės dozė gaunama lėtai, nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.

Didelės dozės (HDR) brachiterapija

HDR brachiterapijos metu radioaktyvusis šaltinis laikinai patalpinamas kelioms minutėms. Šis procesas gali būti kartojamas keletą dienų ar savaičių per kelis seansus.

Impulsinės dozės greičio (PDR) brachiterapija

PDR brachiterapija yra LDR ir HDR derinys, kai spinduliuotė skleidžiama impulsais, paprastai kartą per valandą per 12-24 valandas.

Laikinoji ir nuolatinė brachiterapija

Laikinosios brachiterapijos metu radioaktyvusis šaltinis įterpiamas laikinai, o nuolatinės brachiterapijos metu radioaktyviosios sėklos lieka organizme ir palaipsniui praranda savo radioaktyvumą.

Kaip veikia brachiterapija?

Proceso paaiškinimas

Brachiterapijos metu radioaktyvioji medžiaga specialiai sukurtu aplikatoriumi tiekiama tiesiai į naviką. Taip sumažinamas spinduliuotės sklidimo atstumas, padidėja jos veiksmingumas ir sumažėja poveikis sveikiems audiniams.

Radiacijos vaidmuo

Radiacija sunaikina vėžinių ląstelių DNR, slopina jų gebėjimą dalytis ir augti. Tai labai svarbu siekiant užkirsti kelią vėžio plitimui ar pasikartojimui.

Susipažinkite su mumis geriau

Jei skaitote šį straipsnį, esate tinkamoje vietoje – mums nerūpi, kas esate ir ką veikiate, spauskite mygtuką ir sekite diskusijas gyvai.

Join our community

Brachiterapijos nauda

Privalumai, palyginti su kitais vėžio gydymo būdais

Pagrindinis brachiterapijos privalumas – jos tikslumas. Spinduliavimas nukreipiamas tiesiai į naviką, todėl maksimaliai pažeidžiamos vėžinės ląstelės, tačiau tausojami aplinkiniai sveiki audiniai. Dėl to dažnai būna mažiau šalutinių poveikių ir trumpesnis atsigavimo laikas.

Sėkmės rodikliai

Brachiterapijos sėkmės rodikliai skiriasi priklausomai nuo vėžio tipo, stadijos ir bendros paciento sveikatos būklės. Tačiau jis labai sėkmingai taikomas prostatos, krūties ir ginekologiniam vėžiui gydyti.

Brachiterapijos trūkumai ir šalutinis poveikis

Galimi pavojai

Nors brachiterapija paprastai yra gerai toleruojama, galima infekcijos, kraujavimo, skausmo ir aplinkinių audinių bei organų pažeidimo rizika. Kai kuriems gali pasireikšti nuovargis arba vietinis šalutinis poveikis, susijęs su gydymo sritimi.

Kaip valdyti šalutinį poveikį

Dauguma šalutinių poveikių yra laikini ir gali būti gydomi vaistais ar kitomis palaikomosiomis priemonėmis. Reguliarūs kontroliniai susitikimai užtikrins, kad visos problemos būtų sprendžiamos nedelsiant.

Kas yra tinkamas kandidatas brachiterapijai?

Tinkamumo kriterijai

Pirmiausia brachiterapija gali būti taikoma pacientams, kurių vėžys lokalizuotas ir neišplitęs į tolimesnes kūno dalis. Paciento bendra sveikatos būklė, amžius ir gebėjimas toleruoti anesteziją taip pat gali turėti įtakos jo tinkamumui.

Brachiterapijos kontraindikacijos

Tačiau brachiterapija gali netikti pacientams, kurių sveikatos būklė sunki, kurie jautrūs spinduliuotei arba kurių navikai yra dideli, nepasiekiami ar anksčiau gydyti.

Brachiterapijos ateitis

Inovatyvi technologinė pažanga

Tobulėjant technologijoms, plečiasi ir brachiterapijos galimybės. Tokios naujovės kaip 3D vaizdavimo metodai ir gydymo planavimas realiuoju laiku labai pagerina gydymo tikslumą ir veiksmingumą.

Gydymo ir mokslinių tyrimų pasiekimai

Ateityje šios srities mokslinių tyrimų tikslas – patobulinti radioaktyvius šaltinius, patobulinti spinduliuotės perdavimo būdus ir ištirti geresnius šalutinio poveikio mažinimo būdus.

Išvada

Brachiterapija tapo svarbia vėžio gydymo priemone, suteikiančia daugybei pacientų naują viltį. Toliau tobulėjant technologijoms ir moksliniams tyrimams, jis neabejotinai vaidins dar svarbesnį vaidmenį kovoje su vėžiu.

DUK:

• Kokioms ligoms gydyti dažniausiai taikoma brachiterapija?

Brachiterapija paprastai taikoma įvairių rūšių vėžiui, įskaitant prostatos, krūties, gimdos kaklelio ir odos vėžį, gydyti.

• Kiek paprastai trunka brachiterapijos seansas?

Seanso trukmė gali skirtis priklausomai nuo brachiterapijos tipo – paprastai ji svyruoja nuo kelių iki 20-30 minučių.

• Ar brachiterapija gali būti taikoma kartu su kitais vėžio gydymo būdais?

Absoliučiai. Brachiterapija gali būti taikoma kartu su chemoterapija, išorine spinduline spinduliuote ir chirurgija kaip išsamaus gydymo plano dalis.

• Ko turėčiau tikėtis po brachiterapijos?

Pacientams gali pasireikšti lokalus šalutinis poveikis gydymo vietoje arba nuovargis. Šis šalutinis poveikis paprastai laikui bėgant išnyksta.

• Ar yra kokių nors mitybos apribojimų ar rekomendacijų, kurių reikia laikytis po brachiterapijos?

Konkrečios rekomendacijos priklauso nuo gydymo srities. Pavyzdžiui, prostatos brachiterapija sergantiems pacientams prieš ir po procedūros patariama laikytis vidurius laisvinančios dietos. Išsamias gaires pateiks sveikatos priežiūros komanda.