Dėl pažangos vėžio gydymo srityje penkerių metų išgyvenamumas po vaikų vėžio padidėjo iki 80 %. Taigi 1/500 jaunų suaugusiųjų išgyvens. Dažniausiai pasitaiko endokrininės pasekmės, kurios pasireiškia 40-60 % išgyvenusiųjų. Dažniausiai pasitaikančios pasekmės yra augimo nepakankamumas ir gonadų bei skydliaukės ligos. Pasekmių dažniau pasitaiko išgyvenusiems dėl centrinės nervų sistemos navikų, leukemijos ir limfomos.
Jų išsivystymas priklauso nuo vėžio tipo, vietos, amžiaus diagnozės nustatymo metu ir taikyto gydymo. Gydymo būdai, susiję su didesniu endokrininių pasekmių skaičiumi, yra kaukolės spindulinis gydymas ir kraujodaros ląstelių transplantacija. Dėl didelio endokrininių pasekmių paplitimo tarptautinėse rekomendacijose endokrinologams rekomenduojama perspektyviai vertinti išgyvenusius pacientus. Kadangi kai kurie iš šių endokrininių pokyčių neišsivysto iki suaugusiųjų gyvenimo, reikėtų įgyvendinti perėjimo programas ir aktyviai tyrinėti, kaip sumažinti vėžio gydymo endokrinines pasekmes.
