Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje tyrimų, kuriuose buvo vertinami vaikų, sergančių smegenų navikais, pažinimo rezultatai, buvo naudojami bendrieji rezultatų rodikliai, pavyzdžiui, IQ, darant prielaidą, kad intelektas yra vienintelis ir vienalytis konstruktas. Priešingai, ypač klinikinėje neuropsichologijoje, atskirų neurokognityvinių sričių vertinimas ir interpretavimas tapo standartu. Pagal apibrėžtį visos skalės intelekto koeficientas (FIQ) yra balas, kuriuo bandoma įvertinti intelektą. Jis nustatomas apskaičiuojant kelių subtestų rezultatų vidurkį. Todėl FIQ priklauso nuo naudojamų subtestų ir nuo neurokognityvinių funkcijų įtakos šiems rezultatams. Todėl šiame tyrime buvo tiriama neuropsichologinių sričių įtaka vienetinei „g faktoriaus” sąvokai ir analizuojamos pasekmės klinikinių rezultatų aiškinimui. Imtį sudarė 37 vaikų pacientai, sergantys meduloblastoma, kurie buvo įvertinti praėjus 0-3 metams po diagnozės nustatymo naudojant Wechslerio intelekto skales. Informacijos apdorojimo greitis ir vizualinė motorinė funkcija buvo matuojami naudojant A formos „Trailmaking Test” testą. Mūsų išvados rodo, kad FIQ turėjo didelę įtaką informacijos apdorojimo greičiui ir vizualinei motorinei koordinacijai, todėl daugelio pacientų bendrieji pažintiniai gebėjimai buvo nepakankamai įvertinti. Praėjus vieneriems metams po diagnozės nustatymo, kai pacientų normos nuokrypis buvo didžiausias, šis poveikis buvo didžiausias. Kaip jau rekomenduojama tarptautinėse rekomendacijose, norint visapusiškai suprasti pažintinių tyrimų rezultatus, būtina atlikti išsamią neuropsichologinių testų bateriją. Jei naudojami IQ testai, būtina atlikti išsamią subtestų analizę, atsižvelgiant į apdorojimo greičio poveikį. Priešingu atveju pacientams gali kilti rizika priimti neteisingus sprendimus, ypač ugdomojo vadovavimo srityje. Over the past decades, many studies used global outcome measures like the IQ when reporting cognitive outcome of pediatric brain tumor patients, assuming that intelligence is a singular and homogeneous construct. In contrast, especially in clinical neuropsychology, the assessment and interpretation of distinct neurocognitive domains emerged as standard. By definition, the full scale IQ (FIQ) is a score attempting to measure intelligence. It is established by calculating the average performance of a number of subtests. Therefore, FIQ depends on the subtests that are used and the influence neurocognitive functions have on these performances.Consequently, the present study investigated the impact of neuropsychological domains on the singular „g-factor” concept and analysed the consequences for interpretation of clinical outcome. The sample consisted of 37 pediatric patients with medulloblastoma, assessed 0-3 years after diagnosis with the Wechsler Intelligence Scales. Information processing speed and visuomotor function were measured by the Trailmaking Test, Form A. Our findings indicate that FIQ was considerably impacted by processing speed and visuomotor coordination, which leaded to an underestimation of the general cognitive performance of many patients. One year after diagnosis, when patients showed the largest norm-deviation, this effect seemed to be at its peak. As already recommended in international guidelines, a comprehensive neuropsychological test battery is necessary to fully understand cognitive outcome. If IQ-tests are used, a detailed subtest analysis with respect to the impact of processing speed seems essential. Otherwise patients may be at risk for wrong decision making, especially in educational guidance.